Prieš daugiau nei keturis metus įvykusi nelaimė, kuomet tuo metu pirmo kurso studentas Paulius Brazinskas mašina įsirėžė į medį, iš esmės pakeitė jauno vaikino gyvenimą. Klaipėdiečiui teko iš naujo mokytis kalbėti, judėti. Apie tai, kas nutiko ir kaip sekasi Pauliui kibtis atgal į gyvenimą, tv3.lt naujienų portalui papasakojo jo mama Aušra Brazinskienė.
Moteris pasakoja, kad iki avarijos Paulius buvo sveikas ir aktyvus jaunuolis, neturėjo jokių ligų, o kaip ir visi kiti jaunuoliai, gyveno įprastą gyvenimą. „Jis mokėsi, o tuo pačiu kartu ir dirbo, nes turėjo darbelį po pietų. Turėjo merginą, buvo ir butuką išsinuomojęs. Kitaip sakant, buvo pradėjęs eiti į gyvenimą“, – teigia Aušra.
Tuo metu, kai įvyko avarija, vaikinui buvo vos 20 metų, o visai netrukus jam gegužę sueis 25-eri. 2018 metais, kuomet įvyko lemtingas įvykis, atsitrenkusį ir už vairo sėdintį P. Brazinską pastebėjo pro šalį vykęs autobuso vairuotojas, kuris ir iškvietė greitąją pagalbą:
„Tai buvo mįslinga avarija, nes niekas nieko taip ir neišsiaiškino. Įsirėžimas į medį nebuvo priežastis tos situacijos, kurią turime dabar, nes Paulius buvo rastas automobilyje vienas, su durtine žaizda širdyje ir plautyje. Iki šiol niekas negali pasakyti, nes yra tik spėlionės, kad greičiausiai jis buvo padurtas, o po to netekęs sąmonės jis įsirėžė į medį.“
Sunkus ir ilgas gijimo laikotarpis po įvykio
2018 metais A. Brazinskienė dirbo ir gyveno Norvegijoje, tačiau sužinojusi apie nelaimę, pirmuoju artimiausiu skrydžiu grįžo atgal į Klaipėdą. Anot moters, komoje jos sūnus prabuvo apie dvi savaites, o pabudęs iš jos, iki šiol negali prisiminti, kas tiksliai įvyko.
„Po įvykio jam buvo atlikta operacija, kurios metu susiuvo širdį, plautį ir po jos jis buvo komoje. Kažkur antrą parą Paulių bandė pažadinti gydytojai, tačiau pamatę, kad jis vis dar negali pats kvėpuoti, panardino atgal į komą, kurioje jis prabuvo apie dvi savaites“, – sako klaipėdietė.
Pabudusiam iš komos klaipėdiečiui jaunuoliui ne tik sutriko atmintis, tačiau, apskritai, jis sunkiai orientavosi erdvėje, pažįstamus žmones atpažindavo tik iš balso, nes buvo visiškai netekęs regos, viskas skendo tamsoje. Paulius Brazinskas taip pat kurį laiką nekalbėjo, į klausimus galėjo atsakyti tik linkčiodamas arba purtydamas galvą.
Kadangi ligos patale tenka vis dar iki šiol praleisti daug laiko, vaikinui dėl ilgalaikio gulėjimo ties nugaros kryžkauliu susiformavo pragula, dalinai atrofavo raumenys:
„Kurį laiką Paulius buvo maitinamas per zondą, tačiau jį nutraukus, jis vis dar pats valgyti negalėjo – nelaikė galvos, nevaldė rankų, nes dešinė ranka buvo visai sugniaužta į kumštį ir prispausta prie kūno. Būtent ją labiausiai skaudėjo, kuomet jis bandė atitiesti pirštus.
Apskritai, Pauliui buvo sutrikusi ne tik smulkioji motorika, tačiau ir visiškai sutrikusi kūno padėties kontrolė bei pusiausvyra, sėdint arba stovint, nes jo kūnas buvo visas perkreiptas į dešinę pusę.“
Vaikinas ilgą laiką taip pat kentėjo kramtymo ir rijimo sutrikimus. Daugiau nei 1,5 metų jis negalėjo valgyti kieto maisto, tik tyrelės, košės, trintas maistas. „Negalėjo būti nei vieno grūdelio, nes springo nuo visko. Labai ilgai kankinomės“, – priduria A. Brazinskienė.
Pauliaus mama tikina, kad po atliktos širdies siuvimo operacijos viskas gerai sugijo, tad tai vaikino sveikatos būklei pernelyg nepakenkė, apart to, kad, pasak kardiologo, silpniau veikia viena dalis širdies raumens. Pagrindinę klaipėdiečio diagnozę – spazminę tetraplegiją – sukėlė patirta koma, kurios metu buvo pažeista dalis smegenų ir sutriko visos kitos svarbios organizmo funkcijos, judėjimas.
Iki šiol P. Brazinskas sunkiai gali matyti daiktų formas, tačiau kuo toliau, tuo jis daugiau mato spalvų ir jų atspalvių. Pasiteiravus, ar regą susigrąžinti pilnai padėtų operacija, Aušra sako, kad šiuo metu jokios operacijos nepadės:
„Kaip sakė vienas neurologas, viskas grįš per laiką, nes Pauliui yra žievinis smegenų pažeidimas, kuris nėra labai baisus ir gali su laiku atsistatyti. Tą pastebėjome ir patys, nes jis pradėjo matyti vis daugiau spalvų.
Jeigu pradžioje matė tik raudoną ar žalią, kelias ryškias spalvas, tai po delfinariume turėtos šviesų terapijos, Paulius pradėjo matyti ir oranžinę, rožinę. Kuo toliau, tuo jis vis daugiau atspalvių mato.“
Delfinų terapija, akupunktūra, masažai ir kitos lavinamosios mankštos
Šiuo metu Aušra visą savo dėmesį skiria sūnaus priežiūrai ir reabilitacijai, kurią jie kartu atlieka beveik kiekvieną dieną. Dėl patirtų sužalojimų, Paulius savimi vis dar pasirūpinti pats, atlikti įprastų kasdienių užduočių bei turi nustatytą 85 procentų neįgalumą. „Nuo tos dienos mes – visada kartu. Jį slaugau, prižiūriu, nes kitaip būtų neįmanoma“, – teigia moteris.
Kaip teigia klaipėdiečiai, jų dienotvarkė yra itin užimta, nes tiek patys vyksta kartu, tiek namuose sulaukia specialistų, kurie padeda Pauliui ir vėl į gyvenimą grįžti ant kojų.
„Einame pas terapeutus, masažuotojus. Šiuo metu pastarojo specialisto neturime, tačiau greitu metu ieškosime, nes masažai yra nuolatos reikalingi, kadangi jis yra jaunas žmogus ir jam reikia keltis iš lovos.
Kiekvieną dieną į namus atvyksta ir kineziterapeutė, žinoma, dirbame ir patys kiek galime, kiek leidžia Pauliaus jėgos. Tai jis pirštukus palaužo, tai pratimus jiems atlieka, nes iki šiol vis dar negali nieko paimti su pirštais, normaliai pats valgyti“, – pasakoja Aušra Brazinskienė.
Atsitiesti padeda ne tik įprasti, reabilitacijos metodai, tačiau ir tam tikros alternatyvos, pavyzdžiui, akupunktūra, delfinų terapija. Pastarojoje jaunuolis lankėsi prieš daugiau nei trejus metus, o vizitus tuo metu padovanojo šeimos draugai:
„Po delfinų terapijos iškart pamatėme, kad Paulius tapo žvalesnis, judresnis, pradėjo rodyti daugiau įvairių emocijų. Tokia terapija iš tiesų veikia, tačiau ji yra labai brangi. Tuo metu kaina už vieną dieną buvo apie 100 eurų, kas mums yra labai daug.“
Brangiai šeimai kainuoja ne tik minėtos reabilitacijos alternatyvos, tačiau apskritai veiklos, kurias Paulius atlieka kiekvieną dieną. Anot A. Brazinskienės, kineziterapeutų paslaugos kainuoja dažniausiai nuo 15–20 eurų, o kartais net ir brangiau. Už valandos trukmės masažuotojo paslaugas, tenka pakloti ir 25 eurus. „Praėjusį sykį sumokėti reikėjo jau ir 30 eurų”, – įsiterpia į pokalbį Paulius.
„Viskas kainuoja. Pavyzdžiui, jeigu taip paimsime vieną dieną masažuotoją ir kineziterapeutą, tai jau už dieną išleisime virš 40 eurų, o dar prisideda ir įvairiausi vaistai, ir privačių gydytojų konsultacijos, tad sumos susidaro neblogos.
Šiuo metu svajojame apie reabilitaciją, į kurią vis nepavyko nuvykti tai dėl pandemijos ribojimų, tai dėl rijimo sutrikimų, kuriuose ilgą laiką Paulius buvo užstrigęs. Jeigu dabar skirs reabilitaciją, tai mielai nuvažiuosime, tačiau irgi, skiriama tik 21 diena per metus. Tam, kad jis galėtų į priekį eiti greičiau, reikėtų reabilitacijai laiko skirti daugiau, tačiau pas mus apmoka tokių dienų labai mažai”, – atsidūsta moteris.
Dabar, kartu su Pauliumi Aušra vyksta pasirodyti ir pas specialistus į Vilnių. Moteris atvirauja, kad jai yra ypač skaudu, jog pas specialistus, dirbančius sostinėje, negali nuvykti dažniau nei kartą per du mėnesius. Pasak jos, tokių išvykų reikėtų bent kartą per mėnesį.
Turėti sistemingą, efektyvią reabilitaciją trukdo ir tam tikros finansinės galimybės. Tiek kineziterapeuto, tiek masažuotojo, tiek neurologo-osteopato ir homeopato bei akupunktūros specialistų paslaugas šeima apmoka savo asmeninėmis lėšomis.
Akivaizdūs pasiekimai
Vis dėlto, nepaisant tam tikrų finansinių sunkumų, Aušra mato labai daug Pauliaus sveikatos būklės pagerėjimų ir pasiekimų nuo to laiko, kai šis pabudo iš komos.
„Reanimacijoje jis buvo pragulėjęs apie du mėnesius, tad skirtumas, koks jis yra šiuo metu – labai didelis. Reabilitacijoje pagerėjo ir jo laikysena, ir kalba, tad išties ji padeda labai. Kitam galbūt skirtumas nėra labai didelis, nes jis vis tiek guli lovoje, tačiau mūsų šeimai įvairūs Pauliaus pasiekimai, kad ir maži, yra labai dideli.
Jis gali ir padedamas vaikštynės jau šiek tiek pavaikščioti, gerėja jo žingsnių dėjimas. Po truputėlį taip ir važiuojame į priekį. Po akupunktūros jau ir viena ranka žymiai geriau atrodo, atsipalaidavo“, – džiaugiasi pasiekimais klaipėdiečio mama.
Tiek Aušra, tiek Paulius dėl ateities yra nusiteikę pozityviai, tad siekdami tikslo ir stengiasi kiekvieną dieną išnaudoti lavinimui. Pasiteiravus, kuo pats šiomis dienomis gyvena P. Brazinskas, tiek jo mama, tiek jis pats vienbalsiai atsako, kad labiausiai patinka klausyti krepšinio rungtynių.
„Paulius yra tikras krepšinio fanas – nepraleidžia nė vienų rungtynių, jų visų klausosi. Taip pat mėgsta klausyti ir radijo, muzikos. Kadangi jis nemato, tad daugiau nelabai jam ir ką pavyksta nuveikti, tačiau kartais bandome piešti flomasteriais ryškiais, nors ir sunkiai matosi, nepavyksta tų raidelių jam suraityti.
Be to, turime ir įvairiausių priemonių, kuriomis stengiamės atrasti bent truputį ką nors įdomesnio, kas padėtų lavinti motoriką. Turime ir lazdeles, ir barankytes, ir riešutus, kad dirbtų pirštai, viską darome“, – nusišypso Aušra Brazinskienė.
Norėdami prisidėti prie jauno klaipėdiečio reabilitacijos ir greitesnio grįžimo į gyvenimą, galite paremti šeimą štai šiais rekvizitais: Paulius Brazinskas; LT797300010140437077; Pavedimo paskirtis: parama gydymui
