Socialiniame tinkle „Facebook“ klaipėdietė Asta pasidalino dviem nuotraukomis, kuriose matyti sukčių atsiųsta žinutė su nuoroda, kurią paspaudus prašoma suvesti savo asmeninius duomenis, o taip pat ir sumokėti nurodytą sumą.
„Na va! Pakliuvau ir aš į sukčių akiratį! Kadangi daug ką perku internetu, tai labai nenustebau, kai gavau žinutę, kad paštininkas negalėjo pristatyti man siuntos. Tik kilo nuostaba, kad paprašė susimokėti 0,17 eur. Atidariau nuorodą, o ten prašo vardo, pavardės ir telefono. Na, irgi daug įtarimų nesukėlė.
Visgi, įtarimus sukėlė pašto siuntos numeris – ne „LT“, o „TL“. Pasitikrinau per pašto programą siuntos sekimo informaciją – tokia siunta neegzistuoja. Skambinu į paštą pasitikslinti ir sužinau, kad tai – sukčiai! Ir dar, pasirodo, jei būčiau mokėjusi tą 0,17 eur sumą, man nuo sąskaitos būtų nurašę 170 eur. Būkite atidūs – neapsigaukite“, – rašė klaipėdietė ir įspėjo kitus.
Suaktyvėjo sukčių veikla
Susisiekus su Lietuvos pašto komunikacijos projektu vadovu Luku Zadaracku paaiškėjo, kad įstaiga su tokiais sukčių išpuoliais susiduria ne pirmą kartą.
„Sukčiai iš tiesų įdeda daug pastangų siekdami, kad apgaulingi pranešimai ir reklamos kuo labiau primintų tikrą Lietuvos pašto stilistiką – naudoja įmonės logotipą, spalvas, grafinius simbolius, nurodo Lietuvos pašto kontaktus.
Tačiau norime atkreipti skaitytojų dėmesį, kad Lietuvos pašto siunčiamuose laiškuose ar reklamose niekada nebūna nuorodų į tiesioginius mokėjimus, niekada neprašoma suvesti mokėjimo kortelių ar kitokių asmens duomenų. Už paslaugas apmokėti galima tik prisijungus prie savitarnos ir naudojant el. bankininkystę“, – įspėja jis.
Visa informacija apie sukčių veiksmus, anot Lietuvos pašto atstovo, yra visuomet perduodama atsakingoms institucijoms. Be to, jis pastebi, kad panašaus pobūdžio sukčiavimai, kuo toliau, tuo labiau intensyvėja:
„Lietuvos paštas yra nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbi valstybės valdoma įmonė, todėl jaučiame pareigą, siekiant kuo labiau apsaugoti gyventojus nuo tokio pobūdžio sukčiavimų.
Šia tema esame inicijavę jau ne vieną diskusiją ir kartu su Nacionaliniu kibernetinio saugumo centru, Ryšių reguliavimo tarnyba, internetinio ryšio paslaugų teikėjais šiuo metu siekiame rasti kuo operatyvesnių sprendimų, kurie leistų užkardyti apgaulingų internetinių nuorodų naudojimą.
Tokie sprendimai yra būtini, kadangi pastebime, kad vien tik gyventojus ugdančių, apie sukčius įspėjančiųjų priemonių, nepakanka.“
