„Istorija prasidėjo nuo paauglystės. Gerai prisimenu 16 gyvenimo metus, kai turėjau gausias menstruacijas su skausmais.
Mane net kartais iš mokyklos veždavo į ligoninę, bet niekas rimtai nežiūrėjo, manė, kad čia jauna paauglė, dar visas organizmas tik reguliuojasi. Niekas manęs gerai ir neapžiūrinėjo“, – pirmuosius gyvenimo metus su liga prisiminė Ernesta.
Vis tik jau sulaukus 18 metų pašnekovė apsilankė pas ginekologą ir pradėjo gerti pirmuosius kontraceptikus. Medikai teigė, kad tokiu būdu turėjo būti suvaldyta hormoninė sistema ir palengvintos skausmingos mėnesinės.
Tuo metu endometriozės židinių Ernestos organizme dar nebuvo aptikta, tačiau organizme buvo apčiuoptos cistos, rasti uždegiminiai procesai ir pienligė.
„Ramiau man tapo, kai pastojau, nes man neprognozavo vaikų, sakė, kad gali būti, jog jų nebus. Sėkmingai pastojau 2010 metais, tada man sumažėjo skausmų, buvo ramiau.
Mano dukrytės pametinukės, tad su antrąja dukryte jaučiau visus endometriozės skausmus, ji vešėjo. Oficialiai man 2013 metais pripažino endometriozę su „N-80.8“ forma, kuri skaitosi kaip kita endometriozės forma“, – dalijosi pašnekovė.
Pasak jos, dažniausiai endometriozė pasirodo ant kiaušidžių, gimdos sienelių ribų, tačiau, jos atveju, ji pasirodė pilvo sienos raumenyje. Kaip pasakojo Ernesta, tokia forma yra sudėtingesnė, kėlė didžiulius pilvo skausmus.
Rinkosi medicininį kelią
„Tuo laikotarpiu, kai man buvo diagnozuota liga, rinkausi medicininį kelią. Pasitikėjau medikais, viską dariau tik su jų priežiūra, bet jie nesuprato, kas man yra, galvojo, kad gal celiakija, gal kas su žarnynu, bet nieko panašaus nerado.
Ilgainiui man prasidėjo depresija, ėjau sunkų kelią, nes nuolat kenčiau skausmą, medikai nerado jokių atsakymų, o dar turėjau du mažus vaikučius. Tuo metu tikrai ėjau koja kojon su medikais, bet man niekas nepadėjo“, – jautriai pasakojo Ernesta.
Pašnekovė kalbėjo, kad tuo metu laikėsi medikų rekomendacijų – pareigingai gerdavo išrašytus vaistų kursus. Vis tik vaistai neatnešė trokštamo poveikio.
Lūžis įvyko 2016 metais, kuriuos Ernesta prisiminė su siaubu akyse. Ji pasakojo, kad tuo metu nualpo darbe ir ją nedelsiant nugabeno į Respublikinę Klaipėdos ligoninę.
Didžiausias to laiko paradoksas, kaip pasakojo pašnekovė, – idealūs tyrimų rezultatai, rodantys, kad moteris neturėtų kuo skųstis. Nepaisant to, akyse prastėjanti Ernestos sveikata sukėlė nerimą jos gydytojai.
„Ta gydytoja, kuri mane iki šiol prižiūri, sakė, kad turėtų mane paleisti namo, bet vis tik norėjo pasiguldyti į ligoninę, nes viskas truko per ilgai, buvo reikalingas stebėjimas. Tada tik per penkis skirtingus gydytojus pavyko išsiaiškinti, kur yra endometriozės židinys.
Neilgai trukus jie man padarė labai didelę operaciją. Taip ir prasidėjo mano kelias, kuomet po pirmosios operacijos praėjus pusei metų mane vėl operavo. Po kurio laiko ir vėl operavo, nes židiniai ėmė atsinaujinti kas tris mėnesius. Viso turėjau keturias laparoskopines operacijas“, – prisiminė Ernesta.
Ji pasakojo, kad du metus ją taip „pjaustė“, iki kol 2018 metais, apsilankius pas naują gydytoją ir paklausus, kiek laiko visa tai tęsis, šis jai atsakė, kad panašu, jog Ernestai po kelių mėnesių vėl teks grįžti operuotis.
Ėmė domėtis gydymo metodais
Toks gydytojo pareiškimas šokiravo Ernestą. Skausmus ir kas kelis mėnesius pakartotines operacijas kentėjusi moteris suprato, kad ilgiau taip tęstis nebegali.
Tuo metu ji pradėjo ieškoti žinių apie endometriozę, domėtis šia liga. Ernesta tuo metu skaitydavo mokslinius straipsnius, aiškinosi medicininius terminus tam, kad galėtų rasti būdą sau padėti.
„Tuo metu netgi radau informacijos, kad tai yra lėtinė uždegiminė liga, kituose šaltiniuose, kad autoimuninė liga, nors Lietuvoje endometriozė taip netraktuojama. Taip pat važiavau į Vilnių ir į Kauną, nė vienas gydytojas nepasakė, kad mityba galėtų padėti.
Po kurio laiko radau specialistus Vokietijoje, o kadangi esu vokiškai skaitanti, radau endometriozės gydymo centrus. Šių gydymo centrų internetiniuose puslapiuose ir informaciniuose leidiniuose buvo kalbama vien tik apie mitybą“, – dalijosi Ernesta.
Prisimindama save, Ernesta pasakojo, kad buvo toks žmogus, kaip ir visi. Ji mėgo įvairius miltinius patiekalus – bandeles, makaronus, greitą maistą. Daržovių Ernestos lėkštėje pasitaikydavo retai.
Vis tik nagrinėdama vis daugiau skirtingos informacijos ji pamatė, kad vertėtų į savo mitybą įtraukti daugiau įvairių daržovių, stengtis sumažinti greitųjų angliavandenių kiekį, pašalinti perdirbtus produktus, cukrų, taip pat atsisakyti greito maisto, nesveikų užkandžių, alkoholio.
„Aš galvojau – kas čia dabar? Tačiau tada ėmiau eliminuoti pieno produktus, vėliau pradėjau mažinti ir miltinius produktus. Jų buvo sunku atsisakyti, tačiau aš tai padariau. Du metus taip ir gyvenau, o pokytį pajutau per pusę metų.
Padaryti visa tai buvo labai sunku, tačiau turbūt aš turiu daug kantrybės. Sudėtinga buvo dėl to, nes turėjau atskirai gamintis maistą sau ir kitiems trims asmenims šeimoje. Tai yra didelis iššūkis, nes mes juk turime gyvenimus, darbus“, – atskleidė ji.
Keitė ne tik mitybą
Kaip pasakojo Ernesta, prie jos būsenos pagerėjimo prisidėjo ne vien tik mityba. Nors matydama pokytį moteris laikėsi mitybos pokyčių, vis tik neilgai trukus ji įstojo mokytis masažuotojos specialybės ir tuo metu ėmė nagrinėti anatomiją.
Pašnekovė kalbėjo, kad tuo metu ėmė suprasti, kas su ja vyksta ir kaip galima padėti sau pasiekti dar efektyvesnių rezultatų, todėl paspartino pokyčius.
„Prie mitybos pokyčių tuo metu pridėjau judėjimą, kadangi po hormoninių vaistų buvo pakilęs mano svoris. Man reikėjo intensyvaus režimo, dėl to pradžioje tik vaikščiojau, žygiavau, o po to pradėjau atlikinėti korėjietiškas praktikas, masažus, dar vėliau įtraukiau aktyvias treniruotes salėje.
Randai po operacijų labai sutrikdė kraujotakos ir limfotakos sistemų veiklas, tad gavosi taip, kad masažus darausi iki pat šiol, jaučiu jų poveikį. Masažai tinka visoms moterims, kurios serga šia liga“, – aiškino Ernesta.
Pašnekovė taip pat pradėjo domėtis ir skaityti informaciją apie tai, kaip gyventi moters cikle, kaip teisingai maitintis. Ji pasakojo, kad taip pat pradėjo taikyti iškrovos dienas, siekdama organizmo detoksikacijos. Taip pat Ernesta įtraukė į savo rutiną maistines medžiagas – papildus, kurių negalėdavo pakankamai surinkti su maistu.
Dabartinė savijauta
„Jau trejus metus man nėra patvirtintos endometriozės diagnozės. Mano gydytoja yra ta pati, ji mane stebi, džiaugiasi rezultatais, visada klausia, ką aš darau, jai įdomu.
Po intensyvaus gyvenimo būdo keitimo šiek tiek atleidau vadžias. Iš tiesų, visi įpročiai tapę mano kasdienybe, nevalgau visų greito maisto produktų, rūkytų gaminių, beveik nevartoju alkoholio.
Dabar galiu sau leisti daugiau, bet tai labai reti atvejai, minimalūs. Vis tik jau net nebesinori kitokio maisto, namuose nėra produktų, kurie būtų netinkami.
Mano didžiausias pasiekimas, kad šeima valgo tai, ką valgau ir aš. Tiesą pasakius, aš jau bijau ką ir keisti, nes man yra labai gerai“, – džiaugėsi pašnekovė.
Paklausta, ko palinkėtų kiekvienai moteriai, susidūrusiai su apgaulinga endometriozės diagnoze, Ernesta turėjo kelis patarimus.
Pasak jos, visų pirma, be gyvenimo būdo pokyčių nevertėtų laukti jokių gerų rezultatų. Ernesta tikino, kad tik įdėjus pastangų galima pasidžiaugti pagerėjimu.
„Dažniausiai moterys būna tiek išvargusios nuo ligos, kad nebeturi jėgų atlaikyti tokio kiekio vaistų, neatranda noro ir jėgų net pradėti pokyčio. Vis tik žinokite, kad jeigu viena pasiekė rezultatą, tai ir kitos pasieks. Tikėkite, turėkite kantrybės ir noro“, – baigė pokalbį ji.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
