Kepenų problemos ne visada akivaizdžios: kokius simptomus verta pastebėti?

Kepenys – vienas svarbiausių žmogaus organų, atliekantis daugiau kaip 500 gyvybiškai svarbių funkcijų. Organizme jos veikia kaip natūralus filtras, neutralizuojantis toksinus, vaistus, alkoholį ir kitas kenksmingas medžiagas. Kepenys taip pat gamina tulžį, reikalingą riebalų virškinimui, dalyvauja baltymų, angliavandenių ir riebalų apykaitoje, kaupia energijos atsargas bei prisideda prie daugelio kitų svarbių organizmo procesų.

Kepenų sutrikimai ilgą laiką gali būti nepastebimi

„Kepenų audinys neturi skausmo receptorių, todėl net ir esant uždegimui ar pradinei cirozės stadijai žmogus gali nejausti jokių negalavimų. Tačiau apie vykstančius pakitimus dažnai įspėja išvaizdos pokyčiai“, – pasakoja medicinos mokslų daktarė Vitalija Ligeikaitė.

Būtent todėl ankstyvuosius kepenų veiklos sutrikimus pastebėti ne visada paprasta. Pirmieji simptomai gali būti labai neryškūs ir būdingi daugeliui kitų sveikatos sutrikimų. Nuovargis, silpnumas, sumažėjęs apetitas, pykinimas, miego ar virškinimo sutrikimai neretai siejami su stresu, darbo krūviu ar poilsio stoka.

Apie galimus kepenų veiklos pokyčius gali signalizuoti ir išvaizda. Sutrikus kepenų veiklai, kraujyje gali kauptis medžiagos, kurias organizmas įprastai pašalina. Dėl to oda gali tapti sausesnė, atsirasti niežėjimas ar bėrimai, pakisti veido spalva. Esant rimtesniems kepenų pažeidimams, oda gali įgauti gelsvą atspalvį.

Pasikeitimai gali būti matomi ir plaukuose bei naguose. Sutrikus baltymų sintezei, plaukai gali tapti plonesni, sausesni, labiau lūžinėti ir prarasti natūralų blizgesį. Kepenų ligos taip pat gali turėti įtakos riebaluose tirpių vitaminų A, D, E ir K pasisavinimui, todėl gali sausėti oda, silpnėti nagai bei prastėti plaukų būklė.

Pastebėjus tokius požymius ir jiems užsitęsus, nereikėtų laukti, kol jie savaime praeis. Kuo anksčiau nustatoma sutrikimų priežastis, tuo anksčiau galima imtis tinkamų priemonių.

Kepenims svarbūs kasdieniai įpročiai

Kepenys yra vienas iš nedaugelio žmogaus organų, turinčių gebėjimą regeneruotis. Tačiau ilgalaikis žalingų veiksnių poveikis šį procesą apsunkina. Ypač didelę reikšmę turi mityba, alkoholio vartojimas, fizinis aktyvumas ir bendras gyvenimo būdas.

Pasak dr. V. Ligeikaitės, kepenims pavojų gali kelti ne tik vienas konkretus maisto produktas, bet ir bendras kasdienės mitybos modelis.

„Pavojų kepenims kelia ne vienas žalingas produktas, o jų kasdienis derinys. Net jeigu nevartojama alkoholio, perdirbtas, riebus maistas ir cukrus gali turėti tokį patį žalojantį poveikį“, – atkreipia dėmesį gydytoja.

Todėl kepenų sveikatai svarbi subalansuota mityba, reguliarus fizinis aktyvumas ir pakankamas poilsis. Kasdienį racioną verta papildyti vaisiais ir daržovėmis. Kepenų veiklai palankūs gali būti burokėliai, brokoliai, žiediniai ir briuseliniai kopūstai, citrusiniai vaisiai, avokadai, obuoliai bei lapinės daržovės.

Silimarinas – pagalba iš tikrojo margainio

Kai kepenų veiklai reikalinga papildoma pagalba, gali būti pasitelkiami ir augalinės kilmės preparatai. Viena geriausiai žinomų augalinės kilmės veikliųjų medžiagų – silimarinas, išgaunamas iš tikrojo margainio (Silybum marianum) sėklų.

Silimarinas pasižymi antioksidaciniu poveikiu, padeda surišti laisvuosius radikalus ir apsaugoti kepenų ląsteles nuo žalingų medžiagų poveikio. Tyrimų duomenimis, jis taip pat reguliuoja gliutationo koncentraciją ląstelės viduje, stabdo kepenims žalingų medžiagų patekimą į kepenų ląsteles, skatina kepenų atsinaujinimą ir slopina kolageno skaidulų kaupimąsi kepenyse.

Tikrasis margainis vertinamas ne tik dėl silimarino – jo sudėtyje taip pat yra įvairių vitaminų, mikro- ir makroelementų. Tačiau būtent silimarinas yra pagrindinė veiklioji medžiaga, dėl kurios margainis plačiai naudojamas kepenų funkcijai skirtuose augalinės kilmės preparatuose.

Vienas iš tokių preparatų – „Livosil“ kietosios kapsulės. „Livosil“, kaip papildoma priemonė, vartojamas suaugusiųjų toksiniam kepenų pažeidimui gydyti bei gali būti vartojamas kartu su kitais vaistais lėtiniam hepatitui ir kepenų cirozei gydyti.

Kaip pabrėžia dr. V. Ligeikaitė, gydant kepenų ligas svarbi ne tik šiuolaikinės medicinos pagalba, bet ir paties žmogaus disciplina. Subalansuota mityba, žalingų įpročių ribojimas, aktyvumas ir nuoseklus rūpinimasis savo sveikata išlieka pagrindu, padedančiu ilgiau išsaugoti gerą kepenų veiklą.