Iš viso į asmens sveikatos priežiūros įstaigas kreipėsi 12 asmenų, dviem iš jų jau nustatyta norovirusinė infekcija.
Mokykla kol kas uždaryta, epidemiologinė situacija tiriama.
Apsisaugoti nuo žarnyno infekcijų padės rankų higiena ir nuolatinis aplinkos valymas bei dezinfekcija:
dažnai plauti rankas, ypatingai pasinaudojus tualetu ir po sąlyčio su viduriuojančio žmogaus išmatomis, taip pat prieš valgį ir maisto gaminimą;
kruopščiai plauti vaisius ir daržoves, maisto ruošimui naudojamą inventorių;
kruopščiai valyti ir dezinfekuoti chloro turinčiais preparatais aplinkos daiktus, paviršius, užterštus ligonio išmatomis, vėmimo masėmis;
ypač kruopščiai valyti ir dezinfekuoti tualetą;
suterštą patalynę, apatinius rūbus skalbti karštame vandenyje su skalbimo milteliais. Jei įmanoma, geriausiai prieš tai juos pamirkyti buityje naudojamuose balikliuose su chloru;
skalbinius išlyginti karšta laidyne;
ligoniui skirti atskirą kambarį, dažnai vėdinti patalpas;
žaislus plauti muilo ar sodos tirpalu, skalauti tekančiu vandeniu ir išdžiovinti;
sergančiajam būtina naudotis atskirais indais, asmens higienos priemonėmis bei rankšluosčiais.
Kaip skelbiama Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro puslapyje, ligos inkubacinis periodas po užsikrėtimo trunka nuo 12 iki 48 valandų, vidutiniškai apie 33 valandas. Liga pasireiškia ūmiu vėmimu, pilvo skausmais, gausiu vandeningu viduriavimu. Vaikai vemia dažniau nei suaugusieji. Gali kamuoti bendras silpnumas, galvos, raumenų skausmai.
Apie pusę ligonių gali karščiuoti. Staigus kūno skysčių netekimas (dehidratacija) yra dažniausia ligos komplikacija. Dažniausiai simptomai praeina po 24-60 valandų. Tyrimais su savanoriais nustatyta, kad apie 30 proc. užsikrėtusiųjų liga kliniškai nepasireiškia. Tačiau besimptomių viruso nešiotojų vaidmuo infekcijos plitime nėra gerai žinomas.
Ligos plitimo epidemiologijaNorovirusai yra labai patogeniški, nuo kelių iki 100 viruso dalelių gali sukelti ligą, priklausomai nuo makroorganizmo imlumo.
Norovirusai paprastai plinta fekaliniu – oraliniu būdu, dažniausiai nuo tiesioginio sąlyčio su ligoniu arba žmogaus fekalijomis užterštą maistą bei geriamąjį vandenį. Jie gali plisti ir per vėmalų lašelius, kuriuose taip pat randama virusų, taip pat per užterštas rankas, aplinkos daiktus.
Šie virusai yra atsparūs išorinės aplinkos veiksnių poveikiui: pakelia užšaldymą ir kaitinimą iki 60° C.Protrūkių metu infekcija gali plisti keliais būdais: protrūkio pradžioje užsikrečiama per maistą, vėliau infekcijos plinta nuo žmogaus žmogui ligonių šeimose.Paprastai virusas išsiskiria su išmatomis.
Sergantysis norovirusine infekcija virusą išskiria nuo pat ligos pradžios ir dar vidutiniškai 3 dienas pasibaigus viduriavimui. Kai kurie asmenys virusą gali platinti iki 2 savaičių po pasveikimo.Dažniausiai maisto kilmės protrūkiai yra susiję su termiškai neapdoroto maisto, užkandžių (mišrainių, salotų, sumuštinių) vartojimu.
Maistas gali būti užkrėstas ir pirminiu būdu. Kiautiniai moliuskai (austrės) gali būti užkrėstos per užterštą vandenį. Kitas maistas (avietės, salotos) gali būti užterštas prieš patiekiant į rinką ir neretai yra išplitusių tarptautinių protrūkių priežastimi.
Europos skubaus įspėjimo ir reagavimo sistemos pranešimais, gana dažni šios ligos protrūkiai kruiziniuose laivuose.
Norovirusinės infekcijos diagnozė patvirtinama viruso RNR sergančiojo išmatose nustatymu. Kiti diagnostikos metodai (elektroninė mikroskopija, antikūnių titras poriniuose serumuose) paprastai taikomi atliekant mokslinius tyrimus. Gali būti naudojami ir kiti imunofermentiniai tyrimo metodai, tačiau jie yra mažiau jautrūs todėl protrūkių etiologijai patvirtinti praktiškai neatliekami.
