Praeitą rudenį nutarėme išsikelti savo vestuves, žinojome, kad į jas kviesime apie penkiasdešimt žmonių, todėl nutarėme, kad geriausia būtų pasisamdyti vestuvių planuotoją.
Iš pradžių mums viskas patiko ir tiko, ji atrodė maloni ir išklausanti mūsų nuomonės, tačiau tik vestuvių dieną aš supratau, kokią klaidą padariau.
Visada svajojau apie ryškias vestuves, nesu pastelinių spalvų gerbėja, todėl galite tik įsivaizduoti, kokia mano išraiška buvo, kai vietoj žadėtų ryškių spalvų puokščių pamačiau pastelines gėlių kompozicijas.
„Taip bus daug neutraliau“, – atkirto mums vestuvių planuotoja.
„Trūko tik laidotuvių maršo“
Pagalvojau, kad dėl gėlių kompozicijos tikrai nekelsiu skandalo savo vestuvių dieną, tačiau kuo toliau, viskas vyko tik blogiau.
Po bažnytinės ceremonijos mūsų turėjo laukti putojančio šampano stalelis prie bažnyčios, tačiau dėl kažkokių priežasčių teko skanauti nealkoholinį marmalą, kuris, pasak vestuvių planuotojos, pas mus atsidūrė netyčia, o mūsų stalelis su šampanu – pas kitą porą.
Galiausiai vestuvių vedėjas buvo parinktas su tokiais nemandagiais pokštais, kad sėdėdama šalia anytos aš raudonavau kaip burokas.
O viskas, ko aš norėjau, tai jaukių, nuoširdžių ir juoko pripildytų vestuvių. Per mūsų vestuves trūko tik laidotuvių maršo, nes matai viskas turi būti pagal madas ir vyraujančias tendencijas. Nė velnio!
Mielieji, nepagailėkite laiko ir organizuokitės vestuves patys arba nusisamdykite vestuvių planuotoją, kurią tikrai pažįstate, nes kartais gali baigtis taip kaip mums...
Autorius: skaitytoja Gabija
Primename, kad tai yra skaitytojo subjektyvi nuomonė ir už šio laiško turinį redakciją neatsako.
Išvada: reikia vadovautis rekomendacijomis.
