Daugiau apie tai – TV6 laidoje „Statybų gidas“.
Praėjus 2025-iesiems galima įvertinti, kaip iš tiesų judėjo NT rinka. Nors ne visur fiksuoti rekordai, kai kuriuose segmentuose pasiekti rezultatai pranoko net atsargiausias prognozes. Ypač tai juntama būsto rinkoje didmiesčiuose, kur aktyvumas antroje laikotarpio pusėje akivaizdžiai išaugo.
„Didelių netikėtumų per 2025 metus neįvyko. Apie ką šnekėjome metų pabaigoje, kas formuos šių metų NT rinką, mūsų ekonomiką, nepasitikėjimą ja, neužimtumo rodikliai, bendro vidaus produkto kūrimo rodikliai, jie buvo tie, kurie ir buvo numatomi“, – sakė Lietuvos nekilnojamo turto plėtros asociacijos direktorius Mindaugas Statulevičius.
Įvertino 2025 metų NT rinką
Jo teigimu, pasitikėjimą rinkoje stiprino geri užimtumo rodikliai, augantys atlyginimai ir gerėjančios bankų finansavimo sąlygos – palūkanų mažinimas, bendras pasitikėjimas ekonomine situacija Lietuvoje, atsparumas išoriniams veiksniams, buvo tikrai jaučiamas.
„Kalbant apie NT rinkos aktyvumą, ji turbūt pasportavo antroje metų pusėje. Ji tikrai įžengė su aukštais pardavimo rodikliais. Būsto rinka didmiesčiuose buvo bemaž rekordinė – po 2021 metų tai vieni geriausių rezultatų“, – pabrėžė jis.
Tiesa, tuo metu komercinis NT susidūrė su kitokiais iššūkiais.
„Biurų užimtumas nėra tas, kuris planuojamas investuotojų lentelėse, bet manome, kad per ilgesnį laikotarpį užsipildymas ateis, tiesiog tai kainuos daugiau laiko, pastangų ir pinigų iš investuotojų pusės“, – aiškina M. Statulevičius.
Paklaustas, kuris segmentas šiandien iš tiesų „tempia“ rinką į priekį, ekspertas nedvejojo:
„Būsto rinka yra ta, kuri tikrai stipriai vedė Lietuvos ekonomiką į priekį – ir sandorių skaičius, ir produktų kokybė, kurie atėjo į rinką, tikrai rodė, kad rinka yra pasiekusi brandą, ir rinktis yra iš ko“, – įvardijo jis.
Anot jo, tai svarbu ir žvelgiant į ateitį.
„NT rinka yra inertiška – tai ir užtrunka, kol ji pasiekia tam tikrą stotelę arba posūkį. Tai kol kas matome, kad yra labiau judėjimas į priekį, aktyvumas išsipildė, gal net ir su lengvu perviršiu šių metų lūkesčiai“, – tikino direktorius.
Jo teigimu, svarbų impulsą rinkai suteikia ir platesni procesai. Didmiesčių demografiniai rodikliai rodo, kad žmonės tiki miestais, keliasi gyventi, kuria ateitį. Prie to prisideda ir investicijos, infrastruktūros plėtra, nauji projektai, kurie reiškia ir papildomą būsto poreikį.
Ko laukti 2026-aisiais?
Kalbėdamas apie artimiausią laikotarpį, M. Statulevičius dalinasi džiugiomis prognozėmis.
„Viena iš prielaidų, kas mūsų laukia 2026 metais, tai tikrai aktyvesnis pinigų įliejimas į rinką. Tai yra II pensijų pakopos atsiimti pinigai.
Tas langas truks dvejus metus. <...> Tie metai, tikrai šildys mūsų ekonomiką ir vartojimą, ir, matyt, kels infliaciją bendrai ir NT rinkoje, matyt, kažkokia vilnelė ateis“, – komentavo jis.
Svarbiu, bet ne viską lemiančiu veiksniu rinkoje taps ir atsakingo skolinimosi nuostatų pakeitimai, įsigaliosiantys nuo metų vidurio. Nuo rugpjūčio daliai jaunų šeimų, neturinčių nei NT, nei paskolų, bus sumažinta kartelė – reikalingas pradinis įnašas galės siekti iki 10 proc.
Vis dėlto, kaip pabrėžė M. Statulevičius, šis sprendimas paveiks tik gana siaurą rinkos dalį.
„Tam tikram segmentui pirmą kartą imančių paskolą, įsigyjančių būstą, tai nesudarys reikšmingos dedamosios bendroje NT rinkoje“, – vardijo jis.
Pasak eksperto, bendrai NT rinkai tai nebus lemiamas postūmis, tačiau konkrečiai daliai žmonių – reali pagalba.
„Ir tai yra džiugu, nes tai buvo dažnai ribojantis veiksnys, kol žmonės neįsigydavo būsto, nuomodavosi arba tiesiog likdavo ten, kur yra, ir ne visą laiką tai būdavo jiems komfortabilu“, – akcentavo M. Statulevičius
Štai kas lems būsto kainas
Vis dėlto jis pareiškė, kad didžiausią įtaką pirkėjų sprendimams daro ne pavieniai reguliaciniai pakeitimai, o bendra ekonominė atmosfera.
„Labiau veiks bendra ekonominė nuotaika – atlyginimų augimas, ekonomikos augimas, investicijos. Jei žmonės jausis ekonomiškai ir socialiai saugūs, jie kurs ateitį čia, mūsų miestuose, ir tada natūraliai įsigys NT“, – šnekėjo jis.
Kalbant apie tai, ar dabartinė situacija palanki pirkėjams, ekspertas ragina vertinti pasiūlos ir paklausos balansą.
„Neparduoto būsto sandėlis, tikėtina, mažės, nes statybų leidimus gauti vis dar nelengva, biurokratija vis dar toks pat svarbus veiksnys mūsų sektoriuje ir tikrai nėra, kad greitai gali įsigijęs sklypą imti ir statyti“, – tikino M. Statulevičius.
Anot jo, net ir turint sklypą, greitai pradėti statybas dažnai nepavyksta, o sklypų trūkumas tik dar labiau apsunkina situaciją.
„Tie, kurie jau turi leidimus ir parengtus projektus, leis juos aktyviau, pasiūla šiek tiek didės, tačiau matome, kad paklausa bus dar didesnė nei ankstesniais metais“, – sako jis.
Būtent šis balansas ir lems kainų kryptį.
„Statyti darosi vis brangiau – dėl sklypų trūkumo, statybų ir žaliavų kainų, konkurencijos su viešuoju sektoriumi dėl darbuotojų. Tačiau esminis kainų stabilizavimo veiksnys vis dar yra pasiūla. Kuo daugiau pasirinkimo turi pirkėjas, tuo mažiau prielaidų kainoms sparčiai kilti“, – apibendrina ekspertas.
Daugiau vertingų patarimų pamatykite aukščiau esančiame reportaže.
Laidą „Statybų gidas“ žiūrėkite kiekvieną šeštadienį 09:30 val. per TV6.
VISĄ LAIDĄ ŽIŪRĖKITE ČIA:
TV3 pastoviai NTsnikai uzsako straipsnius. Kainos ispustos ir sprogs nes negali augti sparciau nei atlyginimai
2024-jų lapkritį norėjau nusipirkti 1-no kambario butą Kaune...
Senos statybos daugiabutis, bet butas labai tvarkingas. Reikėjo tik perdažyti. Kaina 60.000 eurų. Tik nepavyko, nes vienas lietuvis pasiūlė šiek tiek daugiau, o tokios sumos negalėjau sau leisti....
2025-tais, po N.Metų, tokių tvarkingų butų už 65.000 eurų nebuvo....
Neseniai pažiūrėjau skelbimus, o ką pamačiau? - Dabar, arba po metų - tokio buto Kaune ir už 80.000 eurų negausi.....
Baisu....
