„Parateam Lietuva“ nėra vien tik ženklas, nėra vien tik komanda, tai socialinis judėjimas, kuriuo sieksime laužyti visus stereotipus apie neįgaliųjų bendruomenę“, – pristatydamas iniciatyvą sakė Lietuvos paralimpinio komiteto prezidentas Mindaugas Bilius.
Judėjimo, kuriam pasirinktas šūkis „Įveik save!“, ženklu pasirinkta gilė. „Gilė – stipriausio Lietuvos ąžuolo, lietuvybės simbolio, sėkla. Ji krenta žemyn, ją gali pervažiuoti mašinos, ją gali perlipti žmogus, bet vis tiek gilė randa savyje jėgų ir iš jos išauga ąžuolas, – kalbėjo M. Bilius. – Galbūt mes kiekvienas esame ta gilė. Būna gyvenime laikotarpių, kai susiduri su sunkumais ir nukrenti ant žemės, ir tiek psichologiškai, tiek fiziškai esi palaužtas. Didelė dalis sportininkų, kurie šiandien atvykę, yra tai įveikę. Jie man didžiausias pavyzdys, ką žmogus gali padaryti – kaip ta gilė išaugti į galingus ir stiprius ąžuolus.“
Pasak M. Biliaus, pagrindinis judėjimo tikslas – pakviesti negalią turinčius žmones sportuoti ir prisijungti prie „Parateam“ komandos. „Lietuvoje yra apie 250 tūkst. negalią turinčių žmonių. Sportuojančiųjų skaičius nesiekia nė vieno procento. Mūsų vienas iš tikslų yra ieškoti naujų talentų, surasti juos, įtraukti į sportą, kad gimtų naujos žvaigždės, kad jie nebebūtų uždaryti namuose“, – sakė Paralimpinio komiteto prezidentas. Jo teigimu, dar daug negalią turinčių žmonių nežino, kokių jie turi galimybių sportuoti, todėl būtina šią žinią skleisti kuo plačiau: „Mes būsime matomi visur – sporto salėse, stadionuose, kino teatruose, miestuose. Mes parodysime, kad nieko nėra neįmanoma ir kažkoks sunkumas, negalia gali būti kažko naujo pradžia.“
Projektuose dalyvaus ir žinomi sportininkai
Judėjimo „Parateam“ nariai bus atpažįstami: turės savo aprangą – marškinėlius su gilės ženklu. Vyks gausybė įvairių projektų. Keletas iš jų jau prasidėjo. Šiuo metu paralimpiečiai dalyvauja Lietuvos kariuomenės pratybose. Kaip jiems sekėsi, bus galima pamatyti jau filmuojamoje laidoje „Ypatingas būrys“.
Projekte „Paralimpinis iššūkis“ sveikas sportininkas turės galimybę pasijusti neįgaliojo kailyje ir pasivaržyti su juo. Pavyzdžiui, žinoma lengvaatletė Liveta Jasiūnaitė metė ietį sėdėdama kėdutėje – taip, kaip tai daro paralimpiečiai. Paralimpietis Kęstutis Skučas metė iššūkį broliams Lavrinovičiams – jie žaidė krepšinį sėdėdami neįgaliojo vežimėlyje. Plaukimo žvaigždės su paralimpiečiais varžysis baseine ir pan.
Vyks ir įvairūs švietimo projektai. „Važiuosime kartu su sportininkais, nešime žinią, kas yra paralimpinis judėjimas, kas yra neįgaliųjų sportas. Bandysime pritraukti kuo daugiau savanorių, tai labai padės ir mūsų sportininkams“, – dalijosi planais M. Bilius. Jo teigimu, savanorių pagalba labai praverstų treniruotėse, pavyzdžiui, K. Skučas pratybose diską numeta 12–15 kartų, o sveikas sportininkas 30–40 vien todėl, kad gali pats atsinešti diską, o Kęstučiui reikia nuo kėdutės persėsti į vežimėlį, nuvažiuoti, sugrįžti atgal ir vėl persėsti. Pagalba labai praverstų. Kad neregys plaukikas Edgaras Matakas priplaukęs sienelę žinotų, kada apsiversti, kažkas specialia lazdele turi paliesti jo kūną. Dabar tai daro treneris, kuris turi bėgioti iš vienos baseino pusės į kitą. Tai galėtų daryti savanoriai, o treneris tuo tarpu stebėtų sportininko techniką. Labai laukiami ir savanoriai medikai, kineziterapeutai.
Svarbu daugiau kalbėti apie neįgaliųjų sportą
Judėjimo pristatyme dalyvavę sportininkai pasidžiaugė, kad sąlygos sportuoti tikrai gerėja, artėja prie sveikųjų sportininkų. Pavyzdžiui, sprinteris Danas Sodaitis varžosi kartu su sveikaisiais. Pasak M. Biliaus, dalyvauti bendrose varžybose, stovyklose su sveikaisiais labai svarbu, tačiau vis dėlto reikia suprasti, kad neįgaliųjų sportas turi tam tikrą specifiką.
K. Skučas sako matantis dideles „Parateam“ galimybes. Paralimpiečio teigimu, šioje srityje yra dar daug inercijos, tad ir padirbėti yra kur. K. Skučas ne tik pats treniruojasi, bet ir vadovauja krepšinio vežimėliuose komandai, yra Lietuvos sporto universiteto docentas. Jo manymu, negalią turintiems žmonėms dar labai trūksta motyvacijos įsitraukti į sportines veiklas. Rimtai sportuoti ryžtasi vienetai, todėl būtina kuo plačiau skleisti informaciją apie esamas galimybes, apie tai, ką duoda sportas.
„Galbūt vienus riboja negalia, gyvenimo sąlygos, kiti nesuvokia sporto naudos. Švietėjiška veikla padėtų suprasti, kad sportas duoda didžiulę naudą – pakelia žmogaus savivertę, skatina kažką daryti, siekti išsikeltų tikslų. Jis suteikia ir fizinės, ir psichinės stiprybės. Sportuodamas turi daug atiduoti, bet ir daug gauni – stiprėji“, – įsitikinęs sportininkas. K. Skučo manymu, reikėtų daugiau dėmesio skirti masiniam sportui – yra daug pavienių iniciatyvų, tačiau nėra bendros sistemos. Sustiprinus šią sritį, galima pasiekti gerų rezultatų.
Maratonininkė Aušra Garunkštytė pirmoji iškovojo kelialapį į Tokijo paralimpines žaidynes. Jos teigimu, tarp aklųjų ir silpnaregių bėgimas nėra populiarus sportas – bėgimo varžybose Lietuvoje ji varžosi su 2–3 žmonėmis, o profesionaliai maratoną bėga vienintelė iš silpnaregių. Aušros manymu, akliesiems ar silpnaregiams, ypač tiems, kurie integruojasi į bendrojo ugdymo mokyklas, labai trūksta informacijos, kad jie gali atstovauti neįgaliesiems, prisijungti prie įvairių sporto klubų. Ją pačią treniruotis paskatino kūno kultūros mokytojas Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centre. „Šis judėjimas ir turėtų padėti surasti šiuos žmones, jiems parodyti, kur jie gali eiti, kur kreiptis norėdami sportuoti“, – mano paralimpietė.
„Tikiuosi, kad daugiau žmonių sužinos apie paralimpinį sportą ir ateis laikas, kai galėsime per televiziją stebėti paralimpines žaidynes, kaip dabar olimpines“, – sako pasaulio neįgaliųjų plaukimo čempionas E. Matakas.
Straipsnio autorė: Aurelija Babinskienė.
Taip.
Ne.
Nežinau, manęs tai nedomina.
