Po daugelio metų perdegimo, nuolatinio streso ir išsekimo ji pagaliau pajuto, ką reiškia gyventi lėtesniu tempu. Dabar ji tikina, kad papildoma poilsio diena tapo vienu geriausių sprendimų jos gyvenime, rašoma mirror.co.uk.
Tyrimai atskleidė ryšį tarp darbo ir nutukimo
Nauji Europos nutukimo kongrese Stambule pristatyti tyrimai rodo, kad ilgos darbo valandos gali būti tiesiogiai susijusios su didesniu nutukimo lygiu. Tyrėjai pažymi, kad nuolatinis stresas, fizinio aktyvumo trūkumas ir greitas maistas ilgainiui smarkiai paveikia žmogaus sveikatą.
Tyrimo metu nustatyta, kad kiekvienas darbo valandų sumažinimo procentas buvo susijęs su 0,16 proc. mažesniu nutukimo lygiu.
Būtent tokius pokyčius savo gyvenime pajuto ir 51 metų psichoterapeutė bei trenerė Jolanta iš Mančesterio.
Prieš tapdama psichoterapeute, moteris daugiau nei 20 metų dirbo technologijų srityje. Ji pasakojo, kad tuo metu dažnai dirbdavo net po 60 valandų per savaitę.
„Dirbdama tą darbą, patyriau daug perdegimo epizodų. Spaudimas buvo nuolatinis“, – sakė ji.
Ilgainiui tai pradėjo smarkiai veikti jos organizmą. Jolanta kentė nuo migrenos, virškinimo problemų bei odos problemų paūmėjimų, kuriuos dabar sieja būtent su stresu.
Nepaisant to, kad ji investavo į terapiją ir asmeninius trenerius, moteris teigė paprasčiausiai neturėjusi energijos rūpintis savimi.
„Čempionų pusryčiai“ – gazuoti gėrimai ir šokoladukas
Dėl nuolatinio skubėjimo smarkiai nukentėjo ir jos mityba. Jolanta prisipažino dažnai gyvendavusi iš perdirbto maisto, kofeino ir greitų užkandžių.
„Anksčiau turėdavau tai, ką juokaudama vadinau „čempionų pusryčiais“ – dietinis gazuotas gėrimas ir batonėlis“, – prisiminė ji.
Vėliau moteris persikvalifikavo į psichoterapeutę ir pradėjo dirbti savarankiškai. Nors iš pradžių gyvenimas pagerėjo, emocinis darbas su klientais vėl ėmė ją sekinti.
Artėjant penkiasdešimtmečiui, ji pradėjo jausti dar daugiau simptomų – augo svoris, stiprėjo nerimas, grįžo migrena.
Sprendimas, pakeitęs gyvenimą
Supratusi, kad vėl artėja prie perdegimo ribos, moteris nusprendė išbandyti keturių dienų darbo savaitę.
Nuo 2026 metų sausio ji šį grafiką įtvirtino visam laikui, nors dėl to teko susitaikyti ir su mažesnėmis pajamomis. Didžiausia staigmena jai tapo tai, kaip pasikeitė papildoma laisva diena.
„Iš pradžių maniau, kad tą dieną rašysiu knygą ar užsiimsiu kūryba, tačiau greitai supratau, kad pirmiausia imu sportuoti, gaminti maistą ir rūpintis savimi“, – sakė ji.
Trečiadieniai netrukus virto jos „visiškos sveikatos diena“. Papildomas laikas sau davė stulbinamų rezultatų. Jolanta pradėjo reguliariai sportuoti, daugiau judėti ir sveikiau maitintis.
„Numečiau 10 kilogramų“, – atskleidė ji.
Moteris sako dabar besijaučianti stipresnė, lankstesnė ir energingesnė nei anksčiau. Be to, visiškai dingo ilgai kamavę klubo skausmai.
„Anksčiau labai skaudėdavo klubo sąnarius ir galvojau, kad tai artritas. Dabar visiškai neskauda“, – pasakojo moteris.
Pokyčiai paveikė ir emocinę sveikatą
Pasak jos, geresnė savijauta pagerino ne tik fizinę būklę, bet ir profesinį gyvenimą.
„Dėmesys mitybai ir mankštai iš tikrųjų suteikė man daugiau energijos kūrybiniam darbui“, – teigė ji.
Moteris įsitikinusi, kad trumpesnė darbo savaitė padėjo jai geriau suprasti tiek savo, tiek kitų žmonių sveikatą.
„Tai iš esmės pakeitė mano santykį su kūnu ir gyvenimu“, – sakė ji.
Moters istorija atspindi ir platesnes tendencijas. Praėjusiais metais Škotijoje atliktas bandomasis projektas parodė, kad darbuotojai, perėję prie keturių darbo dienų savaitės, jautė mažesnį stresą, geresnę emocinę būseną ir didesnę gyvenimo bei darbo pusiausvyrą.
Autonomijos instituto tyrimas taip pat atskleidė, kad daugelis darbuotojų šį pokytį apibūdino kaip „gyvenimą keičiantį“.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
