Praėjusią vasarą kūrėjas išgyveno skaudžią dramą – Baltijos jūroje jo ir anūkių akyse nuskendo žmona Virginija. Kaip tik tuomet, kai 39-erius metus kartu gyvenusi pora jau buvo ištvėrusi likimo siųstas negandas, įveikusi pagundas ir užauginusi du puikius vaikus.
„Tai buvo eilinė, saulėta diena, kurią leidome Latvijos Nidoje esančioje šeimos sodyboje. Virginija su anūkėmis ir jų drauge išėjo maudytis. Bangos buvo nedidelės, mergaitės žaisdamos šokinėjo per jas. Aš dar atsiliepiau į bičiulio Antano Sutkaus skambutį.
Pasakiau: „Antanai, neturiu laiko kalbėtis, bėgu į jūrą, Virginija su mergaitėmis jau išėjo“. Sutkus paprašė perduoti jo simpatijai – taip vadindavo mano Virginiją – linkėjimų. Pasiėmiau fotoaparatą, kamerą ir nuskubėjau paskui. Dar spėjau nufotografuoti kelis kadrus. Neįtariau, kad jie bus paskutiniai...“ – sėdėdamas prieš LRT laidos „Gyvenimas“ kameras sunkiai žodžius rinko R. Požerskis.
Po penkių minučių laimingas šeimos gyvenimas subyrėjo į šipulius. Išgirdęs klyksmus fotomenininkas puolė į jūrą – ištraukė vieną srovės pagautą anūkę, kitą, trečia mergaitė pati sugebėjo išsiropšti į krantą.
Tačiau žmonos išgelbėti vyras nebespėjo. „Bangos ritosi per galvą, dugnas slydo iš po kojų. Mačiau Virginijos akis, bet vieną akimirką ji dingo. Ieškojau ir neberadau“, – Romualdas prisiminė jautęsis tarsi siaubo filme.
Jūroje plūduriuojantį vyrą ištraukė anūkių pakviestas draugas. Kurį laiką fotomenininkas tiesiog gulėjo ant kranto negalėdamas pajudėti. Tarsi pro rūką girdėjo draugo žodžius, kad Virginija rasta, tačiau atskubėjusi greitoji padėti nebegalėjo. Kai pagaliau kojos ėmė klausyti, nuėjo prie žmonos, apsikabino ir liko gulėti.
„Šilta, graži diena, o Virginija guli negyva ir nėra žmogaus. Pasaulyje nėra nieko vertingesnio už gyvybę – pinigai, garbė, turtai, pasiekimai yra nieko verti. Tik gyvybė yra neįkainojama“, – lieja širdį garsus fotografas.
