REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Tikimybė susirgti krūties vėžiu kasmet tik didėja. Sparčiai keičiantis gyvenimo būdui, mūsų įpročiams, paaiškėjo, kad kasmet krūties vėžiu suserga vis daugiau žmonių, tačiau Lietuvos statistika rodo džiugią žinią: mirtingumas nuo šio klastingo vėžio mažėja.

Tikimybė susirgti krūties vėžiu kasmet tik didėja. Sparčiai keičiantis gyvenimo būdui, mūsų įpročiams, paaiškėjo, kad kasmet krūties vėžiu suserga vis daugiau žmonių, tačiau Lietuvos statistika rodo džiugią žinią: mirtingumas nuo šio klastingo vėžio mažėja.

REKLAMA

Nacionalinio vėžio instituto krūties ligų chirurgas ir onkologas Valerijus Ostapenko sako, kad krūties vėžys dar vis išlieka dažniausia moterų onkologinė liga. Tačiau pastebima, kad Lietuvoje, lyginant su ankstesniais metais, gydymo rezultatai gerėja, o mirtingumo rodikliai rodo aiškią mažėjimo tendenciją.

„Pastaruoju metu atsiranda duomenų, kad ta situacija pas mus su krūties vėžiu šiek tiek keičiasi, nes anksčiau mūsų šalies skaičiai nebuvo labai geri. Remiantis 2021 m. tarptautinės organizacijos Globocan ir Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, 2020-aisiais metais Lietuvoje nuo krūties vėžio mirė 490 moterų, 2008 metais – 602. 

Taigi, jeigu anksčiau negalėjome pasigirti gerias rodikliais, tai šiuo metu, iš 27 Europos sąjungos šalių, Lietuva užima garbingą 24 vietą – turime vieną žemiausių mirtingumo rodiklių Europos sąjungoje“,– sako onkologas.

REKLAMA
REKLAMA

Profilaktiški tyrimai – geriausia prevencija

Profesorius sako, kad lyginant su situacija, kuri buvo prieš 30 metų, dabar vėžiu suserga trigubai daugiau moterų. Tačiau ryškėja geroji tendencija – vis daugiau krūties vėžio atvejų nustatoma ankstyvose stadijose – tada daugiausia tikimybių išgyti.

REKLAMA

„Moterims, kurios dalyvauja nacionalinės krūties vėžio patikros programoje, gali būti nustatomas ankstyvas vėžys – maži darinukai, kurie gali būti 4-10 milimetrų dydžio arba piktybiniai mikrokacinatai. Be jokios abejonės, jei moterys nedalyvautų prevencinėje krūties vėžio programoje ir nesitikrintų, tokio mažų navikų būtų neįmanoma nustatyti.

Dažniausias apčiuopiamo vėžio simptomas yra sukietėjimas krūtyje. Tačiau jei sukietėjimas ar darinys krūtyje yra skausmingas ir skausmai priklausomi nuo mėnesinių ciklo, tai yra gerybinių pokyčių krūtyse simptomai. 

REKLAMA
REKLAMA

Jei darinys neskausmingas, didėja, atsiranda krūties formos, apimties pokyčiai, odos įtraukimai, citrinos žievelės oda, spenelių žaizdelės – tai ženklai, kad reikėtų nueiti pas gydytojus“, – krūties vėžio simptomus apibūdina jis.

V. Ostapenko pabrėžia, kad reguliarūs tyrimai dažnai padeda išvengti sunkios ligos stadijos, nuo kurios išgyti sunkiau. Įtakos susirgti turi ir kiti aspektai – gyvenimo būdas, įpročiai.

„Dabar moterys ir išteka, ir pradeda gimdyti vaikus vėliau. Jei prieš 30 metų pirmas gimdymas dažniausiai būdavo apie 20-25 metus ir tų gimdymų buvo daugiau, tai dabar atsižvelgiant į tai, kad pasikeitė gyvenimas, daugelis jaunų moterų norėtų turėti specialybę, gerą darbą, tai neretai tas pirmas pastojimas ir gimdymas būna jau 35-40 metų.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Taip pat kontraceptinių priemonių naudojimas tikrai turi didelę įtaką – 5 metų ir daugiau naudojimas kontraceptinių tablečių, arba pakaitinės hormone terapijos, kada sustabdomos menstruacijos, ilgalaikis taikymas irgi turi reikšmės. Aš jau nekalbu apie tai, kad žalingi įpročiai, tokie kaip rūkymas, padidėjęs svoris, bei gyvenimo būdas be jokios abejonės yra krūties rizikos veiksniai.“

Genetika irgi turi įtakos

Gydytojas sako – paveldėti galime ne patį vėžį, bet polinkį sirgti juo. Tačiau genetika – ne pagrindinė ligos priežasties dalis.

„Apie 90 procentų krūties vėžių nepriklauso nuo genetikos. Bet jei imtume Lietuvos duomenis, tai per metus krūties vėžiu suserga maždaug 1700 moterų, tai apie 170 moterų per metus suserga dėl genetikos, kas  nėra labai maži skaičiai“, – teigia onkologas.

REKLAMA

Jei šeimoje yra pora pirmos eilės artimųjų, ar artimieji, kurie sirgo krūties vėžius jaunesnė nei 50 metų, yra tikimybė, kad galite susirgti paveldimu krūties vėžiu.

„Jei mama serga krūties vėžiu ir jai nustatoma tam tikrų genų patologinė mutacija, yra tikimybė, kad ir jos dukra gali sirgti paveldimu krūties vėžiu, nors jinai gali būti sveika ir netureti jokių vėžio simptomų. Pacientės dukra turi būti konsultuojama genetiko, kuris nutars ar jai reikėtų genetinio tyrimo.

Atkreipiu dėmesį į tai, mes kalbame apie 2 skirtingas pacientų grupes: pirmoji  grupė  tai – mama, kuriai nustatytas krūties vėžys ir geno mutacija. Antra grupė - jos dukra, kuri yra sveika, bet jai nustatyta  geno mutacija. Mamai taikomas gydymas dėl krūties vėžio ir rekomenduojamos krūtų ir ginekologinės prevencines operacijas. Dukrai svarstoma tik krūtų ir ginekologinių prevencinių operacijų galimybė.“

REKLAMA

Vyrai taip pat serga

Lietuva turi gan liūdną statistiką: pažengęs vėžys vyrams nustatomas dažniau. Onkologas sako, kad tai galėtų būti susiję su tuo, kad vyrai dar vis gėdijasi tikrintis dėl krūties vėžio, dėl ko liga dažnai būna užleidžiama.

„Vyrai taip pat serga krūties vėžiu, tačiau maždaug 100 kartų rečiau negu moterys. Ir, kalbant apie vyrus, krūties vėžys neretai būna paveldimas.

Bet kalbant apie moteris, jos gan tvarkingai eina pas gydytojus ir vis tikrinasi, ir 1-2 vėžio stadija aptinkama maždaug 70 procentų sergančiųjų. Bet kalbant apie vyrus – jie gėdijasi, jiems nepatogu ir jie kreipiasi į gydytojus tada, kai navikas jau yra padidėja, deformuoja krūties liauką, įtraukia spenelį. Neretai tai yra pažengęs vėžys.“

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Vyrai turėtų saugotis tų pačių simptomų kaip ir moterys – padidėjusių limfmazgių pažastyje, sukietėjusių darinių ant krūties, įtrūkimų ant spenelio, skausmingų guzų.

Tiesa, vertinant padidėjusius limfmazgius reikėtų atsižvelgti, ar nebuvo patirtos traumos. Pažastyse jie dažnai atsiranda dėl įvairių uždegimų, skutimosi.

„Šiuo metu prisidėjo skiepai, dėl kurių žmonėms irgi būna padidėję limfmazgiai. Dažniausiai limfmazgių padidėjimas yra gera reakcija, tai yra organizmo kova su infekcija.

Arba dažnai dar limfmazgiai padidėja ir dėl skutimosi, depiliacijos, ne vien tik tai yra vėžinis simptomas. Bet tai yra ir vėžio simptomas, kai vėžys bando jau plisti kitur, jis patenka į limfmazgius ir šie išsiplečia.

REKLAMA

Bet su limfmazgiais reikėtų atkreipti dėmesį į tai, ar nebuvo ankstesnės traumos, ar tai buvo depiliacijos procesas ir jis susijęs su paraudimu ir uždegimu – tada vieta dažniausiai parausta, tampa skausminga.

Jei po savaitės ar 10 dienų ta situacija negerėja, tada jau manau, kad reikėtų nueiti pas gydytojus ir pasikonsultuoti“,– sako specialistas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų