TAIP PAT SKAITYKITE:

Šie ženklai išduoda, kad esate priklausomas nuo pirkimo: pasitikrinkite

Šių laikų priklausomybė nuo pirkinių: „Jei neįsigysi, jausiesi blogesnis už kitus“

Jautri akimirka tarp Laisvės ir Vytaro Radzevičių: aš to nebuvau jai sakęs

Pasak istoriko, Vakarų europiečių požiūris į Rytų Europą ilgą laiką buvo itin atsargus ir kupinas nežinomybės.

„Ilgą laiką faktiškai iki XVIII a. europiečiai nelaikė, kad čia yra kažkokia Europa. Tai buvo pakraštys – šiaurės žmonės“, – pasakojo T. Čelkis.

Anot jo, būtent nežinomybė ir traukė keliautojus. XVI–XVIII a. tarp turtingų Vakarų Europos jaunuolių išpopuliarėjo vadinamosios edukacinės kelionės, kurių metu jie vykdavo ne tik į didžiuosius Europos miestus, bet ir į mažiau pažintus kraštus. Lietuva jiems atrodė egzotiška ir paslaptinga teritorija.

„Kai kurie turtingų tėvų vaikai leisdavosi į tokias nutrūktgalviškas keliones į šiaurės kraštą, kad pamatytų, kas tie žmonės, kaip jie gyvena“, – aiškino istorikas.

Užsieniečiams praeityje buvo įdomi lietuvių išvaizda

Kelionių aprašymai tuo metu buvo vienas pagrindinių informacijos šaltinių apie svetimus kraštus. Keliautojai kruopščiai aprašinėjo ne tik gamtos vaizdus, gyvūnus, bet ir vietinių žmonių išvaizdą, elgesį bei papročius.

„Kas jiems čia labiausiai buvo įdomu – šito krašto laukiniškumas. Jie žmonių išvaizdą net aprašinėdavo“, – sakė T. Čelkis.

Anot istoriko, vienas stereotipas buvo susijęs su susivėlusiais plaukais, kurie anuomet kai kurių keliautojų aprašymuose tapo neatsiejama vietinių gyventojų dalimi. T. Čelkis aiškino, kad tai buvo pavieniai atvejai, tačiau vakariečiai juos linko apibendrinti.

„Užtenka ant vieno šaukšto, kuris visą statinę pakeičia“, – pridūrė istorikas.

Kodėl Lietuva anksčiau laikyta laukiniu kraštu?

Pasak jo, tokį įvaizdį stiprino ir tai, kad Vakarų Europos skaitytojai mėgo egzotiškas istorijas apie tolimus kraštus. Todėl keliautojai dažnai ne tik perdėdavo, bet ir sąmoningai „pagražindavo“ savo pasakojimus.

„Labai daug prigalvodavo nebūtų dalykų – kad vyras turi tris žmonas, kad vaikus augina meškos ir vilkai“, – pasakojo jis.

Vis dėlto ilgainiui situacija keitėsi. Augant kelionių skaičiui, plečiantis ryšiams tarp skirtingų Europos regionų, vakariečių požiūris į Lietuvą pamažu darėsi realistiškesnis.

„Kai kuriem atrodydavo, kad čia moterys labai pasileidusios arba vyrai labai grubūs be kultūros, dėl to, kad jie labai mažai žinojo apie tai. O paskui ilgalaikėje perspektyvoje tos žinios plėtėsi ir jie pradėjo suprasti, kad čia tie patys žmonės“, – aiškino istorikas.

Visą pokalbio ištrauką pamatykite aukščiau esančiame vaizdo įraše.

VISĄ TINKLALAIDĘ GALITE ŽIŪRĖTI ČIA:

„Verta žinoti“ žiūrėkite kiekvieną trečiadienį 19 val. naujienų portale tv3.lt ir platformoje TV3 Play. Laidą šeštadieniais 19 val. rasite TV3 televizijos YouTube kanale.