„Eurovaistinės“ vaistininkė Jovita Aleknienė naujienų portalui tv3.lt papasakojo, kokių klaidų nedaryti kai lauke karšta bei ką daryti tokiu atveju, jei gavome saulės ar šilumos smūgį.
Pagrindinės klaidos daromos kaitros metu
Vasarą sugrįžusios karščio bangos gali sukelti rimtą pavojų vaikams bei vyresnio amžiaus žmonėms, o ypač sergantiems širdies ir kraujagyslių bei kvėpavimo takų ligomis. Karštis laikomas pavojingu meteorologiniu reiškiniu, kai 1–2 paras aukščiausia oro temperatūra yra ≥ 30 ºC. Jei tokia aukšta temperatūra išsilaiko 3 paras ir ilgiau, tai stichinis meteorologinis reiškinys – kaitra.
Pagal meteo.lt:
- karštis iki 27 laipsnių – diskomforto nesukelia;
- nuo 27 iki 34 laipsnių – jaučiamas silpnas diskomfortas;
- nuo 35 iki 39 laipsnių – jaučiamas stiprus diskomfortas, reikėtų vengti didelio fizinio aktyvumo;
- nuo 40 iki 45 laipsnių – atsiranda pavojus sveikatai ir reikėtų vengti buvimo lauke;
- nuo 46 iki 54 laipsnių – didelis pavojus sveikatai, reikėtų nutraukti, bet kokią fizinę veiklą;
- virš 54 laipsnių – yra labai didelis pavojus sveikatai.
„Perkaitimą gali paskatinti tokios daromos klaidos kaip neribotas buvimas lauke ant tiesioginės saulės 11.00–17.00 val. vasarą, ypač vaikams ir senjorams.
Ypatingai rizika išauga, jeigu tuo metu nedėvima skrybėlė, o pasirinkti drabužiai yra iš sintetinių audinių, nepraleidžiantys prakaito. Ir, žinoma, vasarą, esant karščiams, pavojus perkaisti gali būti didesnis tiems, kurie nevartoja pakankamai vandens“, – įspėja J. Aleknienė.
Patarimai, kaip neperkaisti
Vaistininkė pataria pirmiausia, riboti buvimo karštyje trukmę ir praleisti daugiau laiko vėsesnėse patalpose. Jeigu namuose neturime kondicionieriaus, pasiplanuokite popietę praleisti bibliotekoje arba pas artimuosius, pas kuriuos būtų vėsiau.
Jeigu turite svarbių veiklų lauke kaip sodo ar daržo priežiūra, geriau užsiimkite jomis ryte arba vakare, nes sveikatai pavojingiausias laikas 11.00–17.00 val.
Taip pat per karščius pasirinkite tinkamą aprangą. Nepamirškite dėvėti kepurės arba skrybėlės. Dėvėkite natūralaus pluošto, laisvus ir prakaitui pralaidžius drabužius. Venkite drabužių iš sintetinės medžiagos ir rinkitės šviesias spalvas, kad jos atspindėtų saulės spindulius.
„Visų svarbiausia per karščius vartoti pakankamai vandens. Taip pat dėl prakaitavimo mūsų organizmas praranda mineralus, todėl papildomai gerkite stipresnės mineralizacijos mineralinį vandenį arba elektrolitų tirpalus, kurie padėtų organizmui susigrąžinti svarbias medžiagas. Taip pat galima rinktis pomidorų, citrusinių vaisių ir slyvų sultis.
Tik renkantis gėrimus svarbu nepamiršti vienos taisyklės – rinkitės ne ledinius, o tik šiek tiek vėsius gėrimus, nes šalti tik trumpam laiko atšaldo gerklę ir skrandį, tačiau troškulys greitai sugrįžta. Taip pat skysčius gerkite ne vienu metu dideliais kiekiais, bet nuolat arba reguliariai kas pora valandų po truputį.
Per karščius svarbu rinktis tinkamą maistą, kuris palaikytų organizmo hidrataciją ir bendrą energiją. Valgykite daugiau šviežių vaisių ir daržovių – ypač tinka arbūzai, agurkai, braškės, melionai, citrusiniai vaisiai. Valgykite daugiau salotų, baltymų“, – pataria vaistininkė.
Ką daryti gavus saulės arba šilumos smūgį?
„Jauni, aktyvūs žmonės dažniausiai perkaista arba nukenčia nuo šilumos smūgio, pagyvenę – nuo perkaitimo neretai miršta. Per karščius žmogus netenka daug skysčių, todėl tirštėja kraujas, kinta jo krešumas, o tai iššaukia rimtų sveikatos sutrikimų.
Žmonės skirtingai toleruoja karštį, todėl tiksliai pasakyti, kokia temperatūra yra pavojinga konkrečiam asmeniui, negalima. Svarbu įsiklausyti į savo organizmo poreikius ir laikytis rekomendacijų, kurios padės geriau jaustis, išlikti darbingiems karštą dieną bei išvengti rimtesnių problemų“, – rašo meteo.lt
Jeigu perkaitimas nėra sunkus, žmogui gali padėti šiltas dušas. Taip pat galima suvilgyti rankšluostį vėsiu vandeniu ir paprasčiausiai juo apsitrinti kūną. Visgi, jeigu perkaitusio žmogaus simptomai yra kur kas stipresni, reikėtų nedelsti ir suteikti pirmąją pagalbą.
„Pirmiausia, nedelsiant vienas arba su kitų pagalba perkelkite nukentėjusįjį į pavėsį ar vėsią vietą ir paguldykite ant nugaros.
Jums reikės pasirūpinti žmogaus galvos ir širdies kraujotaka – tai galite padaryti po jo kojomis pakišę suvyniotus drabužius arba pagalvę. Geriausia tokiu atveju naudoti specialią antklodę iš pirmosios pagalbos rinkinio.
Apklokite gulintį nukentėjusįjį taip, kad auksinė antklodės pusė būtų prie žmogaus kūno, o sidabrinė – išorėje.
Jeigu neturite specialios antklodės, sušlapinkite didesnį medžiaginį audinį – paklodę, patalynę ar rankšluostį – maždaug 37 laipsnių temperatūros vandeniu ir tuomet juo apklokite žmogų.
Nuolat tikrinkite žmogaus temperatūrą. Temperatūrai nukritus iki 37,5 laipsnių, nuimkite drėgną audinį ir apklokite nukentėjusįjį sausu audiniu, duokite jam atsigerti vėsaus vandens“, – patarimus dalina J. Aleknienė.
Kaip elgtis ir pasiruošti?
Meteo.lt taip pat pateikia rekomendacijas, kaip elgtis kaitros metu ar kaip jai pasiruošti:
-ribokite fizinį aktyvumą ir buvimo karštyje trukmę, stenkitės būti pavėsyje, ypač kai saulė kaitriausia – nuo 11 iki 16 val.;
-lauko darbus atlikite kai oras būna vėsesnis – anksti ryte arba vakare;
-būdami lauke dėvėkite lengvus, šviesių spalvų drabužius iš orui laidžių medžiagų, nepamirškite galvos apdangalų;
-vartokite daug skysčių (ypač drungno vandens). Juos gerkite mažais kiekiais ir dažnai;
-esant galimybei periodiškai atsivėsinkite, apsišlakstykite vandeniu;
-nepalikite vaikų ir gyvūnų vienų automobilyje su uždarytais langais;
-pasirūpinkite vyresnio amžiaus žmonėmis;
-užtikrinkite lauke esančių gyvūnų galimybę rasti pavėsį, dažniau juos girdykite;
-keliaudami atkreipkite dėmesį į kelio dangos būklę ir, jei reikia, ribokite greitį;
-būdami gamtoje laužus kurkite tik tam skirtose laužavietėse, nepalikite degių ar kitų gaisrą sukeliančių atliekų, stiklo duženų;
-venkite alkoholio, kavos, energinių ir saldintų gėrimų – jie skatina didesnį skysčių išsiskyrimą, kartu ir reikalingų mikroelementų netekimą;
-kol karšta atsisakykite skrudinto ar riebaus maisto, valgykite sriubas, salotas, šviežias daržoves ir vaisius;
-vartokite daugiau kalio ir magnio turinčio maisto: riešutų, lašišos, lapinių daržovių;
-jei sukarščiavote, būtinai kreipkitės į medikus.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
negeti...
