Jų priskaičiuojama daugiau nei 200 rūšių. Paprastai šios ligos pasireiškia pykinimu, vėmimu ar pilvo skausmais, tačiau kartais gali sukelti net smegenų uždegimą ar sepsį. Alytaus „MediCA klinika“ šeimos gydytoja Evelina Zujienė pataria, ką daryti, kad smagi iškyla gamtoje nesibaigtų žarnyno infekcija.
„Žarnyno infekcijų plitimui itin palankus šiltas oras, nes jame ligų sukėlėjai gali sparčiai daugintis. Vasaros laikotarpiu itin padaugėja bakterinių žarnyno infekcijų. Ligą sukeliantys mikroorganizmai plinta per maistą, užterštą vandenį. Dažniausiai per gyvūninį maistą plinta salmoneliozė, kampilobakteriozė, ešerichiozė, listeriozė. Užpernai fiksavome daugiausia susirgimų salmonelioze ir kampilobakterioze. Nors faktinis skaičius nėra žinomas, nes ne visi susirgusieji šiomis ligomis kreipiasi medicinos pagalbos, dažniausiai jomis sirgo vaikai iki 6 metų amžiaus“, – sako šeimos gydytoja.
Dažniausia ligų priežastis – gyvūninis maistas
Šeimos gydytoja sako, kad infekcinėmis ligomis žmonės dažniausiai užsikrečia vartodami termiškai blogai apdorotą mėsą, paukštieną, kiaušinius ar gerdami nevirintą karvės bei ožkos pieną. Šių ligų priežastimi gali tapti ir gyvūnų ekskrementais užterštos daržovės ar net sergantys augintiniai: katės ir šunys.
„Infekcijomis taip pat galima užsikrėsti virtuvėje nesilaikant asmens higienos taisyklių ar po maisto ruošimo tinkamai nenuplovus peilių ir lentelių, jei jie buvo naudoti ruošiant užkrėstą maistą. Be to, pasirūpinkite tvarka šaldytuve – šiluma apdoroto ar vartojimui paruošto maisto niekuomet nelaikykite šalia žalios mėsos, daržovių ar kiaušinių. Taip išvengsite kryžminio maisto užteršimo“, – pasakoja šeimos gydytoja.
E. Zujienė priduria, kad didesnėje nei 10 °C temperatūroje žarnyno infekcijas sukeliančios bakterijos maisto produktuose sparčiai dauginasi. Todėl nerekomenduojama valgyti kelias valandas ant stalo stovėjusio maisto, o būdami gamtoje greitai gendantį maistą (karšto rūkymo mėsą ar salotas) visuomet laikykite krepšyje su šaldymo įranga, nes kitaip jis gali tapti apsinuodijimo priežastimi.
Pagrindiniai simptomai – pilvo ir galvos skausmai
Šeimos gydytoja akcentuoja, kad užsikrėtus žarnyno ligomis, dažniausiai vargina pilvo ir galvos skausmai, viduriavimas ir aukšta kūno temperatūra. Tačiau, pavyzdžiui, listeriozei būdingi ir tokie simptomai kaip raumenų ir sąnarių skausmas, angina ir limfmazgių uždegimas. Nors Lietuvoje šios ligos susirgimų registruojama nedaug, tačiau svarbu žinoti, kad ji itin pavojinga nėščiosioms ir naujagimiams bei asmenims su silpnesne imunine sistema, t. y. sergantiems vėžiu, diabetu ar inkstų ligomis.
Laikas, per kurį pasireiškia pirmieji žarnyno infekcijos simptomai, skiriasi priklausomai nuo ligos sukėlėjo. Užsikrėtus salmonelioze, simptomai paprastai trunka 4–7 dienas ir dauguma susirgusiųjų pasveiksta be specifinio gydymo. Tuo metu pirmieji kampilobakteriozės požymiai paprastai pasireiškia po 2–5 dienų nuo užsikrėtimo ir trunka nuo 1 iki 10 dienų.
Nors mirštamumas nuo šios ligos labai mažas, ji gali komplikuotis sepsiu, kepenų ar kasos uždegimu, o labai retais atvejais gali kilti tokios komplikacijos kaip sąnarių uždegimas, neurologiniai sutrikimai ar net paralyžius.
Kaip jos gydomos?
Pasak šeimos gydytojos, žarnyno infekcijomis užsikrėtusiems ligoniams reikia gerti kuo daugiau negazuoto mineralinio vandens ar specialaus geriamojo tirpalo, kurį galima įsigyti vaistinėse. Skysčių trūkumui atstatyti netinka sultys ar įvairūs vaisvandeniai. Taip pat labai svarbu vartoti produktus, turinčius mažesnį skaidulų kiekį: kruopas, bulves, jogurtą, kefyrą, džiūvėsius, virtus obuolius ir bananus.
„Jei ligonis gerai jaučiasi, jį galima gydyti namuose probiotikais, o jeigu viduriavimas gausus – vandenį sulaikančiais preparatais. Labai dažnai kitų sveikatos problemų neturintiems asmenims žarnyno infekcinės ligos požymiai po kelių dienų pradingsta.
Tačiau jei žmogui ilgiau nei tris dienas laikosi aukšta (virš 38 °C) kūno temperatūra, jis viduriuoja labai dažnai, su krauju ar gleivėmis, vemia, jaučia sausumą burnoje, galvos svaigimą, svarbu nedelsiant kreiptis į gydytoją“, – sako medikė ir priduria, kad specialisto pagalba itin svarbi tada, kai žarnyno infekcijos požymiai pasireiškia kūdikiams iki 3 mėn. amžiaus, mažiems vaikams.
Prevencinės priemonės
Užkirsti kelią per užterštą maistą plintančioms infekcijoms gali padėti prevencinės priemonės.
„Didžiąją dalį bakterijų galima pašalinti muilu ir vandeniu, todėl plaukite rankas ne tik pasinaudoję tualetu ar prieš ruošdami maistą, bet ir jį gamindami. Taip pat kuo dažniau valykite virtuvės stalų ir pjaustymo lentelių paviršius bei įrankius. Žalią mėsą, daržoves ar paruošus produktus pjaustykite ant atskirų lentelių. Be to, nepamirškite nuolat dezinfekuoti kempinėles ir šluostes – tą darykite virindami ir pamerkdami jas į buityje naudojamus specialiai tam skirtus tirpalus“, – pranešime spaudai pataria E. Zujienė.
Šeimos gydytoja pataria vengti nepasterizuoto, nevirinto pieno ir jo produktų, o vaisius, daržoves, kiaušinius, žalią mėsą visuomet kruopščiai nuplauti po tekančiu vandeniu. „Gaminamas patiekalas, ypač mėsa, paukštiena ar jūros gėrybės, turi būti gerai išvirtas, iškeptas ar kitais būdais tinkamai termiškai apdorotas.
Gaminimo metu iš mėsos išsiskiriančios sultys turi būti skaidrios, bespalvės. Taip pat rekomenduojama laikytis reikalavimo gaminimo metu pasiekti ne žemesnę kaip 68 °C temperatūrą patiekalo viduje, o sriubas, troškinius kaitinti iki 70 °C temperatūros. Nesuvalgytą ar iš anksto paruoštą maistą visuomet laikyti šaldytuve, nes bakterijos kambario temperatūroje sparčiai dauginasi.“
