Psichiatras bei Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro direktorius Martynas Marcinkevičius atkreipia dėmesį, kad Lietuvoje raminamųjų vaistų suvartojimas – opi problema.
„Lietuvoje raminamųjų vaistų problema yra didelė. Statistika rodo, kad lietuviai šių vaistų suvartoja maždaug 3-4 kartus daugiau, nei kaimyninės šalys – Latvija, Estija bei Skandinavija. Dažniausiai tai yra benzodiazepinų grupės vaistai. Tie vaistai yra reikalingi, bet dažniausiai prie pačių vaistų yra nurodyta, kad jų vartojimo trukmė turėtų būti apie 4-6 savaites. Jais turėtų būti gydomi trumpalaikiai sutrikimai – trumpalaikė nemiga, nerimas“, – teigia psichiatras.
Suvartoja dvigubai – trigubai daugiau
Remiantis Lietuvos analize, apie 70 procentų sergančiųjų psichinėmis ligomis, nėra identifikuojami ir negauna tinkamo gydymo. Gydymais medikamentais yra neišvengiama depresijos gydymo priemonė, tačiau daugelis vaistų griebiasi tinkamai neapsvarstę rizikų.
„Nors ir vidutinis šių vaistų vartojimo laikas turėtų būti 4-6 savaitės, Lietuvoje nustatyta, kad šių vaistų vidutinis vartojimo laikas yra net keli metai. Žmonės metų metais juos vartoja. Problema yra ta, kad šie vaistai – benzodiazepinai – sukelia priklausomybę“, – atkreipia dėmesį M. Marcinkevičius.
Benzodiazepinai – centrinę nervų sistemą slopinantys vaistai.Dažniausiai šie vaistai skiriami esant nerimui ar nemigai. Dėl raumenis atpalaiduojančio poveikio jie gali būti skiriami malšinti epilepsinius traukulius, kartais naudojami kaip pagalbinė priemonė gydant depresiją ar alkoholio abstinencijos simptomus. Dėl amnezinių ir raminančių savybių šie vaistai kartais skiriami prieš ir/ar po operacijų.
Specialistas teigia, kad Lietuvoje vyraujanti niūri statistika gali kilti dėl stigmos bei tradicijos, kuri liko dar nuo sovietmečio:
„Pagal viską raminamieji ir migdomieji turėtų būti skiriami trumpalaikiam vartojimui. Ta tradicija ateina net iš tarybinių laikų – šiuos vaistus mėgo išrašinėti šeimos gydytojai, neurologai. Galima palyginti su Skandinavijos šalimis, kad Lietuvoje išrašoma perpus mažiau antidepresantų.
Kitaip sakant, šie benzodiazepinai buvo išrašomi nediagnozuotą depresiją gydyti – jie buvo išrašomi ne depresijai gydyti, o simptomams slopinti“, – kalba jis, pridurdamas, kadnet ir medikai juos skiria dažniau:
„Tai daroma dėl stigmos bei psichinių ligų baimės ir žmonės bei dalis šeimos gydytojų, neurologų bijo žmonėms diagnozuoti depresiją ir tiesiog išrašo simptomus slopinančių vaistų. Kadangi depresija dažniausiai negydoma, tų vaistų dažniausiai reikia metų metais.“
Lengva priklausomybė, sunki abstinencija
Svarbu paminėti, kad ir migdomieji vaistai, savo veikimu labai panašūs į raminamuosius, taip pat gali sukelti skaudžių pasekmių. Specialistas pataria prieš naudojant vaistus pirmiausia įveikti nemigos priežastį.
„Migdomieji vaistai irgi gali sukelti priklausomybę – šie vaistai irgi turėtų būti vartojami ribotą laiką. Reikėtų pirmiausia šalinti nemigos priežastį. Dažnai nemiga prasideda pakeitus pamainą darbe, po traumuojančių įvykių, dėl kelionėse pasikeitusio dienos režimo ir panašiai. Jei migdomieji pradedami vartoti nuolatos, tai žmonės prie jų pripranta ir kaip ir pripratęs, žmogus be jų nebegali gyventi“, – pasakoja pašnekovas.
Vartojant raminamuosius ar migdomuosius ilgiau nei 2-4savaites, jų šalutinis poveikis sustiprėja, vystosi fizinė ir psichologinė priklausomybė, dėl to dažnas jais pradeda piktnaudžiauti. Dėl raumenis atpalaiduojančių ir migdančių savybių padidėja nelaimingų atsitikimų rizika, kritimai ir kaulų lūžiai.
„Mirtis nuo raminamųjų ar migdomųjų yra labai retas dalykas. Žmonės dažniausiai bando nuodytis jais, o benzodiazepinais nusinuodyti nelengva. Didesnė problema yra piknaudžiavimas bei abstinencijos, o tada kyla kitas pavojus – žmogus, prigėręs didesnę dozę benzodiazepinų gali tiesiog apsvaigęs nukristi, jei vairuoja, gali padaryti ir avariją. Tie vaistai slopina organizmo funkcijas, mąstymą“, – įspėja psichiatras.
Nuo benzodiazepinų priklausomi žmonės jaučia įvairiausius simptomus – nerimaminančias mintis, nemigą. Negavę vaistų dozės jiems pasireiškia sunkūs fiziniai simptomai:
„Žmogus be vaistų gali išvis nebeužmigti, gali prasidėti abstinencija. Svarbu paminėti, kad nuo benzodiazepinų abstinencija yra labai sunki – dažnai sunkesnė, nei nuo alkoholio.“
Vartoti pagal gydytojo nurodymus
Anot M. Marcinkevičiaus, priklausomybė nuo vaistų – labai individualus dalykas. Vieni prie vaisto prrpranta greičiau, kitiems reikia daugiau laiko:
„Nėra labai aiškaus termino, nuo kiek vartojimo prasideda priklausomybė, nes tai labai priklauso nuo dozės ir vartojimo reguliarumo. Dažniausiai, kad išsivystytų priklausomybė, reikia daugiau negu mėnesio“, – skaičiuoja jis.
Blogiausia, jei benzodiazepinais piknaudžiaujama juos geriant su alkoholiu. „Jei vartojame su alkoholiu, poveikis būna labai panašus – didėja slopinimas, apsvaigimas.“
Pašnekovas išskyrė, ką reikėtų prisiminti žmonėms, kurie neseniai paragavo migdomųjų ar raminamųjų vaistų poveikio.
„Svarbiausia, ką reikia žmonėms žinoti apie šiuos vaistus, tai vartoti juos taip, kaip paskyrė gydytojas. Nepradėti piknaudžiauti – pasiimti iš kaimynų ar išsirašyti ant kito žmogaus. Šie vaistai gali sukelti labai didelę priklausomybę ir stiprią abstinenciją. Svarbiausia yra tartis su gydytojais.“
