Išnagrinėjo bankrutavusio „Snoro“ banko akcininko Vladimiro Antonovo veidą: „Tokių žmonių visuomenėje...“

Vladimiras Antonovas – išimtinis atvejis

Pasak eksperto, vien iš pažvelgus į V. Antonovo bruožus galima sakyti, kad sunku patikėti, jog jis galėjo turėti tokią įtaką ir tiek metų slapstytis.

Veidoskaitos specialistas neslėpė, kad jam matyti su tokiais duomenimis taip toli nuėjusį žmogų – neįprasta.

„Man tai labai įdomus personažas. Jis parodo, kad net jeigu žmogaus bazė nėra labai stipri, sutikęs tinkamus žmones, atsidūręs tinkamoje sistemoje ir sulaukęs savo momento, jis gali labai daug pasiekti veikdamas šešėlyje.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Ilgai slapstęsis buvęs banko „Snoras“ savininkas Antonovas atvežtas į teismą – pamatykite patys

Vienas ieškomiausių Europos nusikaltėlių Kalasūnas sulaukė nuosprendžio

Meteorologiniais balionais gabenta kontrabanda: teismui perduotos 2 organizuotų grupių bylos

Tai gera pamoka ir kitiems – net jeigu pats nesi labai stiprus, bet randi sistemą, žmones, kuriems gali duoti tai, ko jiems reikia, o mainais pasiimi tai, ko nori pats, gali sukurti labai stiprų rezultatą“, – aiškino jis.

Pasidomėjus, kokia kryptimi V. Antonovas būtų galėjęs nueiti, jeigu nebūtų „Snoro“ banko savininku, veidoskaitos specialistas nurodė:

„Geriausiu atveju jis galėtų būti vidurinės grandies bankų sistemos vadovas. Ne pagrindinis vadovas, o žmogus, prižiūrintis kokybę, procesus, sandorius – toks pusiau strateginis, techninis vadovas. Tai atitinka jo išsilavinimą, gudrumą ir norą gyventi geriau.

Šiaip, pagal patį tipažą, tokie žmonės iki vadinamųjų baltųjų apykaklių nusikaltimų paprastai nenueina. Tai gana retas pavyzdys.

Dažniau jie tampa lošėjais, techninių darbų vykdytojais arba vidurinės grandies vadybininkais gamyboje ar kitose techninėse srityse. Vadovais jie gali būti, bet paprastai ne pačiais aukščiausiais.“

Vladimiro Antonovo ir Raimondo Baranausko duetas

A. Kažerskas neslėpė, kad šioje situacijoje reikšminga pasikalbėti apie V. Antonovo ir jo bendražygio R. Baranausko veikimą kartu.

Specialisto teigimu, tai – du visiškai skirtingi žmonės, kurie taip sugebėjo susidirbti kartu, kad gebėjo pasiekti savo tikslus.

„Specialiai pasižiūrėjau ir Baranausko nuotraukas. Baranauskas yra visiškai kitoks tipažas. Tai – tipinis bankininkas. Visa jo laikysena, stotas, išvaizda – klasikinio direktoriaus, vadovo.

Antonovas šalia jo atrodo tarsi vaikis, stovintis šešėlyje ir laukiantis, kol jam pasakys, ką daryti, tačiau paradoksas tas, kad Antonovas turėjo daug daugiau tarptautinės įtakos, daugiau akcijų, daugiau platesnio mastymo.

Baranauskas buvo labiau vietinis vadovas, atstovaujantis pačiai banko sistemai. Mano akimis, vienas be kito jie tokio masto nebūtų pasiekę“, – pasakojo jis.

A. Kažerskas pasakojo, kad stebėdamas jų veidus pastebėjo, jog V. Antonovas buvo schemų žmogus, o R. Baranauskas turėjo potencialo administravimui, ūkiškumui. Antrasis veikėjas, pasak jo, tipinis administratorius.

„Atrodo, kad jie vienas kitą papildė. Kadangi tai buvo posovietinis laikotarpis ir visos tos schemos buvo globaliai vystomos, manau, Antonovas labai gerai pajuto atsiradusias spragas. Iš esmės jie vienas kitam padėjo.

Baranauskas įžemino visą sistemą, o pagrindinis strategiškumas, tarptautinis mąstymas ir schemos buvo Antonovo stiprybė“, – nurodė jis.