Man virš 40, esu trijų vaikų mama. Pas ginekologę lankausi dėl prevencinių programų, pasitikrinti kartą per metus.
Nė vieną kartą nesu patyrusi gėdos ar turėjusi nepatogumų, kai reikia nusirengti ir lipti ant specialios kėdės.
Tik štai, deja, pastarasis kartas buvo šlykštus ir nemalonus. Gydytoja mane apžiūrėjo, viskas vyko maloniai, pagal planą, tačiau jos žodžiai, kuriuos man ji pasakė, kai nulipau nuo kėdės, buvo patys bjauriausi, kokie galėjo būti.
Nuėjau už širmos, rengiuosi apatinius, o ji man ir sako: „dėl ginekologinių ligų tai viskas gerai, esate sveika, bet celiulitą tai reikėtų pagydyti.“
Kokia gėda
Aš vos nenugriuvau. Kokia gėda... Toks jausmas, kad ištiko stabas – kaip suprasti? Ką ji sau leidžia? Nors ir visas kūnas būtų kaip vienas didelis celiulitas, bet aš juk neatėjau spręsti celiulito bėdų! Dievaži, žmonės, dirbkite savo darbus!
Man buvo didelė gėda – jei būčiau jauna mergelė, gal ką ir atkirsčiau gydytojai, bet susigėdau ir nutylėjau.
Neturėjau kur dėti akių, iš kabineto išėjau raudona kaip burokas ir jau žinau, kad pas šitą gydytoją daugiau tikrai neisiu.
Autorius: skaitytoja Julija
