Artėjant vasarai, nutariau, kad norėčiau kelis kartus apsilankyti soliariumų salone. Man patinka, kai kūnas įgauna šiek tiek rudą atspalvį, nes kitaip demonstruoti savo baltų kojų po žiemos nesinori...
Nors anksčiau lankydavausi kitame soliariumų salone, šį kartą nutariau išbandyti naująjį. Jis brangesnis, labiau išgirtas. Pagalvojau, kad galiu sau tai leisti.
Įėjus pro duris, mane iš karto pasitiko registratorė, kuri paklausė kiek minučių soliariume norėsiu degintis ir kokį soliariumo tipą norėčiau pasirinkti.
Visų pirma, vertėtų pabrėžti, kad vos tik įžengus pro duris, ji mane pasitiko labai nemaloniu žvilgsniu. Ji kalbėjosi su drauge telefonu, tikriausiai sugadinau poniai nuotaiką, nes teko padėti ragelį.
Kai ji manęs paklausė, kokio soliariumo tipo norėsiu, atsakiau, kad gal ji man galėtų ką nors rekomenduoti. O čia ir prasidėjo visas karnavalas.
Ji pakeltu tonu pradėjo ant manęs rėkti, kad kaip jai nepatinka tokie klientai, kurie ateina visiškai nepasidomėję. Kaip ji gali man kažką rekomenduoti, jei net mano odos tipo nežino... „O vargeli“, – pagalvojau.
Replikos negali pamiršti
Šiaip ne taip išsiaiškinom, koks soliariumas man tiktų ir kiek minučių jame reiktų būti. Pasideginusi soliariume apsirengiau ir atidariau duris. Moterys, kurios bent kartą buvo soliariume, žino, kad ant jo dažniausiai po seanso lieka šiek tiek prakaito dėmių, kurias po to nuvalo darbuotoja.
Taigi, įsivaizduokite, išėjau aš iš soliariumo kabinos, po manęs ta pati darbuotoja atėjo valyti soliariumo ir išeidama aš išgirdau: „O dieve, kokia nevala prakaituota, negali net nusivalyti su servetėle“.
Aišku, išėjau jai nieko nesakius, tačiau visą vakarą jaučiausi nemaloniai. Kaip taip galima elgtis? Ar tikrai turėjau nuvalyti, ar tikrai tiek prakaituoju, kodėl toji mergina negalėjo tiesiog patylėti?
Iki dabar jaučiuosi labai nemaloniai. Taigi, jeigu dirbate aptarnavimo sferoje, būkite geri, jauskite pagarbą klientui ir pasirūpinkite, kad vizitas pas jus būtų malonus... Mes juk už tai ir mokame pinigus!
Autorius: skaitytoja Milda
