Turbūt visa Lietuva žinojo, kad dėl Viktorijos ir Lauryno santykių kilo skandalas – nebuvo neįmanoma to nepastebėti, kai visur mirgėjo jų pavardės. Nepamirškim ir to, kad labai dažnai į tai buvo veliamas jų vaikas.
Kai stebėjau visą jų santykių dramos įkarštį, neradau kito žodžio, kaip tai apibūdinti, nei cirkas. Vis dar nesuprantu, kam reikėjo viską viešinti, aiškintis santykius ne tarpusavyje, bet viešai. Juk žodis – ne žvirblis...
„Pagaliau atsibudo“
Teisingai Laurynas laidoje pasakė – nors jų sūnus dar visai mažas, bet ateis diena, kai galės apie viską paskaityti, juk visos skandalo detalės nugulė žiniasklaidoje. Visgi gyvename technologijų amžiuje ir galvoti, kad informacija apie tai, kas dėjosi, jo nepasieks.
Bet žinote, yra ir kuo pasidžiaugti. Pagaliau, pagaliau atsibudo ir jiedu pradėjo bendrauti kaip du suaugę civilizuoti žmonės. Bent jau taip sakė Laurynas ir labai viliuosi, kad tai tiesa ir jie pagaliau suprato – kad ir kas nutiko, vaikas turi abu tėvus, tad su abiem ir turi bendrauti.
Niekas nesako, kad po skyrybų ir dar ne itin gražių reikia leistis į didžiausias draugystes, eiti kartu gerti kavos ar pietauti. Elementariausiai pakanka dalintis informacija, neatriboti vaiko nuo vieno iš tėvų. Jis juk nekaltas, kad jo tėvai skiriasi.
Žinau ne vieną atvejį, kai skyrybų atveju vaikas tampa situacijos įkaitu, bet patikėkite manimi, tas mažas meilės vaisius tokiose situacijose niekuo dėtas! Supraskite pagaliau, kad vaikai neturi kentėti dėl nenusisekusių tėvų santykių.
Tikiuosi, tai, kaip išsirutuliojo Viktorijos ir Lauryno situacija, padės ir kitiems susivokti, kad tėvai vaikui vis tiek yra tėvai, nesvarbu, jie gyvena kartu ar atskirai. Ir bendrauti tarpusavyje, kai yra bendri vaikai, būtina! Vaikai ne atpirkimo ožiai.
Sugebėjot gražiai susituokti, tai sugebėkit gražiai ir skirtis, juk ne maži vaikai. Gana aiškintis santykius naudojant vaiką kaip įrankį.
Autorius: skaitytoja Eivina
