Sergamumas virusiniu hepatitu C padidėjo
Lietuvoje per pastaruosius metus (2016–2017 m.) susirgimų ūminiu virusiniu hepatitu C padaugėjo nuo 16 iki 25 atvejų.
Hepatito C viruso perdavimo keliai:
per kraują (vartojant švirkščiamuosius narkotikus; dalijantis užkrėstais švirkštais, adatomis; medicininių mikrotraumų metu; perpilant kraują ar jo produktus; darant tatuiruotes ir kt.); per lytinius santykius (retai); užsikrėtusi motina gali virusinį hepatitą C perduoti kūdikiui nėštumo, gimdymo metu (retai). Virusiniu hepatitu C negalima užsikrėsti čiaudint, kosint ar sveikinantis, maitinant kūdikį krūtimi.
Simptomai priklauso nuo to, kiek kepenys yra pažeistos viruso
Virusinio hepatito infekcijos inkubacinis laikotarpis gali trukti 14–180 dienų (vidutiniškai 45 dienas). Dažniausi simptomai: didelis bendras silpnumas, apetito stoka, pykinimas ir vėmimas, maudimas po dešiniuoju šonkaulių lanku. Retesni simptomai: tamsus šlapimas, pageltusi oda ir akių obuoliai (gelta).
Kas atsitinka, jeigu hepatitas C progresuoja?
Užsikrėtus hepatito C virusu, nedidelė dalis (15–20 proc.) užsikrėtusiųjų pasveiksta savaime be jokio gydymo, tačiau daugumai (75–85 proc.) užsikrėtusiųjų išsivysto lėtinis hepatitas C, kuris per 20 metų 10–20 proc. žmonių progresuoja į kepenų cirozę bei 1–4 proc. išsivysto kepenų vėžys.
Skiepų nuo virusinio hepatito C nėra. Kaip apsaugoti kitus žmones nuo hepatito C viruso?
Nevartoti švirkščiamųjų narkotikų, o juos vartojantiems nesidalinti adatomis ir švirkštais, narkotinių medžiagų ruošimo indais. Lytinių santykių metu naudoti prezervatyvus. Nesinaudoti kitų asmenų higienos priemonėmis: dantų šepetėliu, skutimosi peiliukais, manikiūro, pedikiūro reikmenimis. Būtina nedelsti ir kreiptis į savo šeimos gydytoją pajutus silpnumą, pykinimą, esant vėmimui bei blogam apetitui, patamsėjus šlapimui, pašviesėjus išmatoms. Informuoti gydytoją, jei esate užsikrėtę virusiniu hepatitu C. Dėl hepatito C rekomenduojama pasitikrinti:
Jei iki 1993 m. buvo perpiltas kraujas ar jo produktai. Jei buvo atliktos chirurginės operacijos ar invazinės procedūros. Sergantiems hemofilija ir kitomis kraujo ligomis. Organų, audinių, kraujo donorams. Asmenims po organų transplantacijos. Infekuotiems ŽIV. Turėjusiems daug lytinių partnerių. Vaikams, jei motina nėštumo ir gimdymo metu sirgo hepatitu C; jei šeimos nariui diagnozuotas hepatitas C. Nėščiosioms. Nors kartą vartojusiems švirkščiamuosius narkotikus. Buvusiems įkalinimo įstaigose. Medicinos įstaigų darbuotojams.
