Čia atvykęs Ferzanas nežinojo, ko tikėtis. Apie Lietuvą buvo girdėjęs įvairių stereotipų – kad žmonės čia šalti, uždari ar net nusiteikę priešiškai kitataučiams. Gyvenimas Lietuvoje jam tapo ne tik iššūkiu, bet ir vertinga patirtimi. Per šiuos metus jis išmoko kur kas daugiau nei tik lietuvių kalbos pagrindų, bet ir pažino žmones, kultūrą bei pats save.
Pirmi įspūdžiai
Prieš trejus metus, žiemą, atvykęs į Lietuvą, Ferzanas sako, kad pirmiausia pajuto, jog Lietuvoje labai šalta, tačiau pirmąjį šaltuko įspūdį paliko ne tik lietuviška žiema, bet ir žmonės.
„Iš pradžių lietuviai atrodė šalti – kaip ir orai čia, tačiau vėliau, supratau, kad taip nėra. Kai pats juos užkalbini, jie tarsi nušvinta. Atrodo, jie džiaugiasi, kad prakalbinai juos, nors vargu ar patys pirmi pradėtų pokalbį. Vos tik pradedi kalbėtis, lietuviai atsiveria ir visada yra pasirengę padėti“, – pasakoja Ferzanas.
Paklaustas su kokiais didžiausiais sunkumais susiduria kamerūnietis gyvendamas Lietuvoje, jis nedvejodamas atsako, kad sudėtingiausia jam yra perprasti mūsų kalbą.
„Lietuvių kalbos pradėjau mokytis prieš metus. Vėliau buvau nustojęs. Dabar vėl grįžau prie mokymosi – priėmiau tai kaip iššūkį. Pradedu iš naujo, mokausi nuo pagrindų. Kol kas sekasi neblogai.
Mokausi vietininko, aiškinuosi, kaip keičiasi kilmininkas, kaip daiktavardžiai kinta skirtingais linksniais – po truputį viską perprantu“, – apie lietuvių kalbą atsiliepia kamerūnietis.
Ferzanas atviras, bet kur ir bet kada kalbėti lietuviškai nedrįsta. Jis pasakoja, kad žino pavienius žodžius, tačiau sudėlioti sakinius jam būna sunku:
„Tam reikia praktikos. Su laiku, esu tikras, man seksis geriau. Galiu pasakyti vieną kitą žodį. Pavyzdžiui: paklausti kaip sekasi, iš kur esi, papasakoti kur dirbu – bet tuo ir apsiriboju. Kol kas daug nemoku“.
Kamerūnietis pasakoja, kad lietuviškas maistas jam buvo tikras atradimas: „Man labai patinka lietuviška virtuvė. Esu net pats daręs cepelinus, kibinus, šaltibarščius, varškėčius. Labiausiai man patinka cepelinai ir varškėčiai, taip pat visad parduotuvėje nusiperku ir kibinų“.
Pamokos, kurias išmoko gyvendamas Lietuvoje
Ferzanas pastebi, kad lietuviai neretai vertinami per svetimų pasakojimų prizmę. Jo teigimu, didžiulę neigiamą įtaką turi amerikietiški filmai, kuriuose Rytų Europa gretinama su nesvetingumu, kraštiečiai dažnai vaizduojami kaip blogi ar atšiaurūs žmonės, o daugelis atvykelių, Baltijos šalis atitinkamai, gretina ir su minėta Rytų Europa.
„Prieš atvykdamas čia buvau prisiklausęs įvairių dalykų – esą žmonės yra rasistai, nemėgsta juodaodžių. Atrodė, kad vykstu į vietą, kur galbūt būsiu pirmasis juodaodis žmogus, ir buvau susidaręs įspūdį, kad vietiniai nebus malonūs, tačiau taip tikrai nėra“, – dalinasi Ferzanas.
Antroji kamerūniečio išmokta pamoka Lietuvoje – smalsumas dažnai supainiojamas su neigiamu vertinimu. Ferzanas pasakoja, kad dažnai susilaukia žvilgsnių iš vaikų ar vyresnio amžiaus žmonių, kurie
kartais priverčia jaustis nepatogiai, tačiau mano, kad tai tiesiog smalsumas, o ne neigiamas nužiūrinėjimas.
„Močiutės autobuse dažnai spokso. Man tekę būti tokiose situacijose, kai pamatau malonią moterį į mane žiūrinčią, aš pažiūriu į ją, nusišypsau. Ji prieina, paliečia mane, mano odą ir nusišypso.
Aš manau, kad taip vyksta todėl, nes jūs nebuvote pakankamai ilgai apsupti tokios aplinkos ir visa tai jums yra nauja, todėl jūs smalsūs“, – dalinasi Ferzanas.
Taip pat jis pasakoja supratęs, kad tyla yra lietuviškos kultūros dalis. Anot kamerūniečio, lietuviams patinka turėti savo erdvę, jie nesikiša į kitų reikalus, aplinkos neužpildo garsu.
Pradžioje jam tai atrodė keistai bei šaltai, tačiau vėliau jis tvirtina supratęs, kad tai tiesiog mūsų kultūros dalis.
„Kai sutinku žmones gatvėje ir matau, kad jie man šypsosi ar sveikinasi, aš pasisveikinu. Bet čia dažnai būna taip: mane pamato, aš pamatau juos, bet žmonės man nieko nesako, tiesiog nueina.
Man tai sunkiai suprantama. Tai čia vyksta nuolat, bet tai manęs nesustabdo, vis tiek pabandau pasisveikinti“, – apie lietuvių bendravimo stilių pasakoja jis.
Artimuosius Kamerūne palikęs Ferzanas, gyvendamas Lietuvoje išmoko ir drąsos. Jis pasakoja, kad didžiąją savo gyvenimo dalį bijojo ką nors daryti vienas, tačiau persikraustymas į Lietuvą ir vienatvė padėjo jam išmokti būti su savimi bei imtis iniciatyvos.
Ferzanas pripažįsta, kad šis iššūkis buvo nepaprastai svarbus – jis ne tik padėjo įveikti baimes, bet ir leido labiau pažinti save, išmokti pasikliauti savo jėgomis.
Paklaustas, jei galėtų atsukti laiką atgal, ar vis vien rinktusi atvykti čia, Ferzanas sako: „Esu labai laimingas, kad atvykau į Lietuvą. Visi mano patyrimai atvedė mane būtent į šį tašką, kuriame esu dabar, o įžvalgos, kurias įgijau, yra neįkainojamos“.
Autorė: Saulė Rudokaitė
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
Jie veždami pica blokuoja kieme įvažiavimus.
Daugybė jų sustoja vakariniame aplinkelyje šalikelyje dėl tarifo ir laukia užsakymų,kur sustoti draudžiama.
Atkreipkite dėmesi jie dažnai stovi po outlet viaduku prieš outlet.
Apie jų vairavimą neužteks pasaulio blogų žodžių.
Jie yra nežmogiai. Pasieniečiai turi irengti blockpostus Vilniuje ir išgaudyti tuos pidarus užsieniečius.
