Pro priekinius vartelius į Volodymyro namo teritoriją įsiveržė Rusijos kariai. Jie apšaudė namą ir į kiemą ištempė 72 metų Volodymyrą, 48 metų jo dukrą Iryną ir jos 40-metį vyrą Olegą.
Anot Volodymyro, paėmę Olegą rusų kariai jį ištempę už vartų ir paguldė ant grindinio, o tuomet nusitaikę į priekines namo duris įmetė granatą, kuri sprogo kurtinančiu trenksmu ir nedelsiant name kilo liepsnos.
Volodymyras pagriebė nedidelį gesintuvą ir bandė užgesinti liepsnas. Jis vis šaukė savo dukrai: „Kur Olegas? Olegas padės!“ Tačiau, vietoje to, vyras atsakymą gavo iš vieno čėčėno kario.
„Olegas tau daugiau nepadės“, – pasakė jis.
Kartu su dukra jie rado Olegą gulintį už vartelių, nukritusi jo kūno poza aiškiai parodė, kad jis buvo priverstas karių atsiklaupti, o tuomet gavo kulką į galvą. „Jis buvo suvirintojas, ramiai gyvenęs vienoje iš Bučos vietovės gatvių – Yablonskoje, tačiau jo gyvenimas baigėsi tada, kai buvo prievarta išvestas iš namų ir nužudytas per akivaizdžią egzekuciją“,– pasakojo Iryna.
Šis vyro nužudymas – tik vienas iš daugybės rastų kūnų Bučoje, po to, kai Rusijos kariai buvo priversti pasitraukti iš šio Kyjivo priemiesčio. Bučos meras Anatolijus Fedorukas pirmadienį sakė, kad Bučoje žuvo mažiausiai 300 civilių, tačiau tikslių ir oficialių skaičių kol kas dar nėra.
Skaudūs liudijimai
Rusija neigė prisidėjusi prie šio žiaurumo. Tačiau, jų sudegę tankai vis dar tebestovi ir šiukšlina miestą. Bažnyčios teritorijoje atverta masinė kapavietė, kurioje kai kurie žuvusieji įvynioti į juodos spalvos maišus, o kiti tiesiog įstrigę smėlyje.
Pakelėse stovi kulkių nusėti civilių automobiliai, iš kurių bent viename vis dar tebeguli žuvęs Bučos gyventojo kūnas. Anksčiau stovėję namai šiuo metu subyrėję į griuvėsius, o miestų gatvių keliai sugriauti dėl tankų važinėjimo.
Bučoje likę gyventojai apibūdino Rusijos kareivius, kurie be jokių provokacijų šaudė į civilius žmones prie pat jų namų. Palydovu fotografuotos nuotraukos tai taip pat įrodo, kuomet dar miestą kontroliavo rusai – masiškai buvo matyti gulintys žmonių kūnai.
„Olegą Abramovą nužudę rusų kariai tai padarė dėl nieko. Jie nieko jo neklausė, nieko jam nesakė, tiesiog ėmė ir nužudė. Liepė tik nusirengti marškinius, atsiklaupti, o tada nušovė“, – sakė jo žmona Iryna.
Apie tai pasakodama antradienį, moteris verkė ir stovėjo būtent toje vietoje, kurioje rusų kariai nušovė jos vyrą. Ant gatvės dar buvo matyti tamsi, Olego paskutines gyvenimo minutes primenanti, kraujo dėmė.
Kuomet ji išbėgusi rado subjaurotą savo vyro kūną, kurį prieš tai į gatvę ištempė keturi rusų kareiviai, žudikai sau ramiai stovėjo ir gėrė vandenį. Moteris rėkė, kad šie nušautų ir ją. Vienas iš karių pakėlė ginklą ir nusitaikė į Iryną, tada jį nuleido, o tuomet ir vėl pakartojo tą patį.
Atskubėjęs Volodymyras partempė nesavu balsu šaukiančią savo dukrą atgal pro vartelius, į namų teritoriją.
„Kariai pasakė, kad turime tris minutes iš čia pabėgti. Jie privertė mus bėgti iš savo namų tiesiog su šlepetėmis. Miestas atrodė kaip tikra apokalipsė – gatvės skendų dūmų kamuoliuose, o aplinkui buvo matyti visur lavonai“, – sakė Volodymyras.
Volodymyrui ir Irynai neliko kito pasirinkimo kaip tik palikti gulėti Olego kūną gatvėje. Volodymyro žuvęs žentas toje pačioje vietoje pragulėjo apie mėnesį laiko, kol tuo metu netoli buvusių giminaičių namuose slėpėsi Volodymyras ir Iryna.
Kai į gatvę išeiti pasidarė saugu, vyras grįžo atgal į savo namus ir bandė žentą palaidoti iškasdamas grubios žemės duobę savo namų teritorijoje. Antradienį, pokalbio metu dar buvo matyta pusiau iškasta duobė.
Tačiau, išvargintas sunkaus kasimo ir bijodamas rusų kareivių, Volodymyras nunešė ir paguldė Olegą atgal, kur jį buvo radęs. „Vėliau važiuodami pro šalį Ukrainos kariai paėmė Olego kūną, sukrovė jį į furgoną ir išsivežė. Neįsivaizduoju, kaip dabar jį surasime“, – sakė žento netekęs vyras.
Paskutiniai žodžiai
Ukrainos valdžia šiuo metu pasirūpino žuvusiųjų kūnais, kurie gulėjo Bučos gatvėse. Baiminamasi, kad daug daugiau kūnų atrasta bus nuosavų namų rūsiuose bei kiemuose. Ukrainos pareigūnai kol kas dar tik pradėjo šių žiaurių žudynių dokumentavimo procesą.
Bučoje žala yra padaryta tokia didelė, kad ją sunku ir įsivaizduoti – negalima net numatyti, kokio masto rekonstrukcijos prireiks, norint atkurti miestą taip, kaip jis atrodė prieš tai.
Viename iš miesto kelių buvo vis dar palikti sudegę tankai, o aplinkui – sugriauti beveik visi namai. 84 metų Hryhoriy Zamohylnyi šlavė gatvėje esančias nuolaužas tarsi nepastebėdamas to, kas jį supa aplink. Vienintelio vyro namas šioje gatvėje liko nepaliestas – jis buvo vienas iš tų, kuris nesugriuvo.
„Mačiau karą su vokiečiais, o dabar – su rusais“, – sakė Bučoje gimęs ir augęs buvęs inžinierius Zamohylnyi. „Tai, ką šiuo metu čia matote yra žiaurus tikrų gyvulių elgesys.“
Antradienį kreipdamasis į Jungtinių Tautų saugumo tarybą Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis apkaltino rusus padarius žiauriausią nusikaltimą nuo Antrojo pasaulinio karo laikų ir paragino šių žiaurių žudynių kaltininkus teisti lygiai taip pat kaip ir naciai buvo teisiami Niurnberge.
„Rusijos kariuomenė ieškojo civilių ir tikslingai žudė visus, kurie tarnavo mūsų šaliai“, – sakė jis. „Jie išžudė ištisas šeimas, suaugusius ir vaikus, o jų kūnus bandė sudeginti“.
Ukraina pradėjo karo nusikaltimų tyrimą dėl Rusijos veiksmų Bučoje ir netoliese esančioje Irpinėje. Teigiama, kad iki šiol šiuose dviejuose priemiesčiuose buvo rasta daugiau nei 400 civilių kūnų.
Baiminamasi, kad rusams traukiantis ir atsivėrus užgrobtiems priemiesčiams bus rasta ir daugiau rusų karių žiaurumų – gatvėse daugiau kūnų, daugiau masinių kapaviečių, rašoma bbc.com.
Dabar Volodymyras ir Iryna ieško tik vieno, žuvusio sutuoktinio ir žento, kūno. Šeima baiminasi, kad jo niekada nesugebės rasti.
„Jis buvo taikus žmogus, šeimos žmogus, suvirintojas, kuris visą gyvenimą kentėjo dėl stuburo lūžio ir buvo neįgalus“, – sakė Volodymyras. „Prieš pat jį rusų kariams nušaunant, būdamas kieme, mačiau jį pro atvirus namų vartelius, kuomet jis pasakė paskutiniuosius savo žodžius. Jis tiesiog paklausė: „Kodėl?“
