Kokie požymiai išduoda artėjantį širdies smūgį ir kodėl jų negalima ignoruoti, naujienų portalui tv3.lt atskleidžia gydytojas kardiologas Arnas Karužas.
Pagrindiniai ir netipiniai infarkto simptomai
Kardiologo teigimu, pagrindinis miokardo infarkto simptomas yra krūtinės skausmas.
„Jeigu kalbame apie miokardo infarktą, tas skausmas būna stiprus ir dažniausiai tęsiasi ilgiau nei 20 minučių“, – sako A. Karužas.
Pasak gydytojo, skausmas dažniausiai prasideda už krūtinkaulio ir plinta į kairę krūtinės ląstos pusę, ranką, petį ar net žandikaulį. Jį gali lydėti dusulys, stiprus nerimas, gausus prakaitavimas, bendras silpnumas ar net sąmonės netekimas.
„Tai pagrindiniai simptomai, į kuriuos būtina nedelsiant reaguoti – jei jie nepraeina, reikia kuo skubiau kviesti greitąją medicinos pagalbą arba vykti į artimiausią gydymo įstaigą“, – pabrėžia specialistas.
Kalbėdamas apie vyrų ir moterų patiriamus simptomus, kardiologas pažymi, kad jie gali skirtis. Pastaraisiais metais vis dažniau pasitaiko netipinių miokardo infarkto atvejų, kurie apsunkina diagnozavimą.
Tam įtakos turi visuomenės senėjimas ir daugėjantis gretutinių ligų skaičius, ypač cukrinis diabetas, galintis „užmaskuoti“ klasikinius požymius.
Pasak A. Karužo, kartais infarktas pasireiškia tik dusuliu, o net 20–30 proc. atvejų gali būti visiškai nebylūs, beveik be jokių aiškių simptomų.
Gydytojas pabrėžia, kad būtent moterys, ypač vyresnio amžiaus ir sergančios cukriniu diabetu ar kitomis lėtinėmis ligomis, dažniau patiria netipinius simptomus, todėl jų diagnostika būna gerokai sudėtingesnė.
Ankstyva infarkto simptomų atpažinimo svarba
Ankstyva reakcija į pirmuosius infarkto požymius gali išgelbėti gyvybę, todėl labai svarbu žinoti, kokių veiksmų imtis dar iki atvykstant medikams. Kardiologas A. Karužas teigia, kad pirmiausia būtina įvertinti žmogaus būklę – ar jis yra sąmoningas, ar ne.
„Jeigu žmogus yra be sąmonės, be pulso ir nekvėpuoja, reikia nedelsiant pradėti pradinį gaivinimą. Jeigu tai vyksta viešoje vietoje, būtina ieškoti automatinio išorinio defibriliatoriaus (AED) ir kuo skubiau kviesti greitąją medicinos pagalbą“, – aiškina gydytojas.
Pasak jo, kol atvyksta medikai, gaivinimas turi būti tęsiamas, o esant galimybei – prijungiamas automatinis išorinis defibriliatorius.
„Kitu atveju, jeigu žmogus yra sąmoningas, tačiau jaučia stiprų krūtinės skausmą, dusulį, yra išpiltas prakaito ir patiria didelį nerimą, viena iš pirmųjų pagalbos priemonių – duoti aspirino.
Idealiu atveju tai būtų 300 mg įsotinamoji dozė. Tai labai svarbu, nes aspirinas stabdo trombozės procesą“, – pabrėžia kardiologas.
Jis paaiškina, kad miokardo infarktas dažniausiai įvyksta tuomet, kai plyšta aterosklerotinė plokštelė ir susiformavęs trombas užkemša kraujagyslės spindį. Dėl to širdies raumuo negauna kraujo ir deguonies, pradeda žūti jo dalis, o vėliau formuojasi randas.
Pasak gydytojo, nors aspirinas yra labai svarbi pirmoji pagalba, ne mažiau svarbu nuolat stebėti žmogaus būklę ir kuo greičiau kviesti greitąją medicinos pagalbą.
Esant ypač agresyviam miokardo infarktui, pacientas turi būti nedelsiant vežamas į klasterinį centrą, kur galima kuo greičiau atverti užsikimšusią kraujagyslę.
Prevenciniai veiksmai, norint užkirsti kelią infarktui
Anot kardiologo A. Karužo, gyvenimo būdas yra viena svarbiausių dedamųjų, siekiant sumažinti miokardo infarkto riziką. Pasak jo, nors dažnai manoma, kad išeminė širdies liga, aterosklerozė ir infarktas – tik šiuolaikinio gyvenimo problema, moksliniai tyrimai rodo ką kita.
„Buvo tirtos senovės Egipto mumijos, joms atliktos kompiuterinės tomografijos, vertintos jų širdies kraujagyslės. Paaiškėjo, kad aterosklerozė ir širdies bei kraujagyslių ligos egzistavo jau prieš kelis tūkstančius metų“, – pasakoja kardiologas.
Tai, anot jo, parodo, kad ligų atsiradimą lemia ne vien šiuolaikinis gyvenimo tempas, tačiau gyvenimo būdas vis tiek išlieka itin reikšmingu rizikos veiksniu.
Kalbėdamas apie prevenciją, gydytojas pabrėžia, kad kiekvienas žmogus gali labai daug padaryti pats. Svarbiausi veiksniai – pakankamas fizinis aktyvumas, reguliarus judėjimas, subalansuota mityba, rūkymo atsisakymas ir saikingas arba visai nevartojamas alkoholis.
Ne mažiau svarbi ir jau esamų rizikos veiksnių kontrolė. Jei žmogus turi padidėjusį arterinį kraujospūdį, padidėjusį „blogojo“ cholesterolio kiekį, serga cukriniu diabetu ar turi antsvorio, šios būklės turi būti nuolat stebimos ir koreguojamos.
Kraujospūdžio kontrolė, tinkamas cholesterolio lygis, gera diabeto kontrolė ir svorio mažinimas reikšmingai sumažina širdies ligų tikimybę.
„Jeigu sudedame šiuos du pagrindinius dalykus – sveiką gyvenimo būdą ir rizikos veiksnių korekciją – galime padaryti daugiausia, kad miokardo infarkto rizika būtų kuo mažesnė“, – apibendrina kardiologas.
Širdies ligos dažnai vystosi tyliai, todėl reguliarūs sveikatos patikrinimai, dėmesys kūno siunčiamiems signalams ir atsakingas požiūris į savo kasdienius įpročius gali tapti lemiamu veiksniu, padedančiu išvengti gyvybei pavojingų pasekmių.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
