Iš pradžių atrodė, kad tai tik smulkmena, laikinas uždegimas ar peršalimo pasekmė, tačiau kūnas tyliai siuntė ženklus, kurių ji dar nesuprato. Ilgi mėnesiai laukimo, klaidžiojimo tarp gydytojų kabinetų ir nežinios tapo itin sunkūs.
Tačiau šiandien Nijolė apie tai naujienų portalo tv3.lt skaitytojams kalba atvirai – ne tam, kad gąsdintų, o tam, kad perspėtų.
Pirmieji ligos simptomai
Nijolė pasakoja, kad viskas prasidėjo 2024-ųjų spalio vakarą, kai žiūrėdama televizorių pakėlė galvą ir perbraukė ranka per kaklą. Tuomet ji netikėtai užčiuopė guzelį vienoje kaklo pusėje. Moteris sako, kad iš pradžių ėmė ieškoti informacijos internete ir sužinojo, kad tai gali būti padidėjęs limfmazgis – dėl uždegimo ar slogos.
„Buvo rašoma, kad nereikia panikuoti. Jei per porą mėnesių nepraeina, tada registruotis pas gydytoją. Aš taip palaukiau mėnesį ir pamačiau, kad jis nedingsta. Užsiregistravau pas gydytoją, bet pas ją taip ir nepapuoliau“, – pasakoja ji.
Nijolė bendravo su gydytoja per slaugytoją, kuri nurodė pirmiausia atlikti kraujo tyrimus ir echoskopiją, nes be tyrimų gydytoja negalėsianti nieko pasakyti.
„Kraujo tyrimai nieko baisaus nerodė – tik lengvą uždegimą. O echoskopijai patekau tik po trijų mėnesių. Per tą laiką guzelis užaugo iki vištos kiaušinio dydžio“, – atskleidžia moteris.
Ji pasakoja, kad laukdama echoskopijos jautė ir kitus simptomus – vienoje gerklės pusėje atsirado perštėjimas, primenantis prasidedančią anginą. Tačiau moteris į tai daug dėmesio nekreipė, manydama, kad tai šalto žiemos oro pasekmė. Vėliau paaiškėjo, kad tai buvo pirmasis rimtas ligos signalas.
Atlikus echoskopiją, specialistė išrašė siuntimą pas gydytoją, kuris nukreipė pas limfmazgių specialistą, tačiau šis ligoninėje nebedirbo. Tuomet Nijolė užsirašė į privačią kliniką pas kaklo kraujagyslių chirurgą. Jis, apžiūrėjęs moterį, įtarė seilių liaukos cistą ir nukreipė pas veido ir žandikaulių chirurgą, tačiau galiausiai ji pateko pas dar kitą gydytoją.
„Gydytoja pasakė, kad nieko negali daryti, kol nebus atliktas MRT. Tai užtruko dar apie mėnesį, kol gavau visus atsakymus. Kai grįžau, ji pasakė, kad reikia operuoti ir laukti nebėra ko. Nors paprastai pirmiausia daroma biopsija, mano atveju nuspręsta jos nelaukti – operuoti iš karto, o audinius tirti jau po operacijos“, – pasakoja Nijolė.
Pasak moters, gydytoja operaciją paskyrė per porą savaičių. 2025-ųjų balandį ji buvo išoperuota. Iki tol Nijolė nejautė jokių skausmų, pati operacija praėjo sklandžiai, tačiau nerimas prasidėjo gavus skambutį iš gydytojos.
„Per visą kūną nuėjo drebulys – iš karto supranti, kad kažkas negerai“, – prisimena ji.
Atvykus į konsultaciją moteriai buvo diagnozuotas pirmos stadijos piktybinis migdolinio ančio navikas. Tą pačią dieną gydytoja ją užregistravo pas onkologus.
Vėžio gydymo etapas
Nijolei apsilankius pas onkologus, jai buvo paimta biopsija tiesiai iš gerklės. Tyrimai galutinai patvirtino, kad moteriai diagnozuotas piktybinis vėžys. Netrukus buvo sušauktas gydytojų konsiliumas, o gegužės 27 dieną paskirtas gydymas.
„Man paskyrė dvi chemoterapijas. Tą pačią dieną prasidėjo ir cheminis, ir spindulinis gydymas. Po pirmos chemoterapijos antrą parą prasidėjo vėmimas, buvo labai negera. Po 3-4 dienų atsistačiau, pradėjau po truputį valgyti, galėjau gerti, skonis dar nebuvo taip stipriai pakitęs“, – prisimena pašnekovė.
Pasak Nijolės, po trijų savaičių buvo atlikta antroji chemoterapija, po kurios prasidėjo sunkiausias laikotarpis – ji jautėsi itin prastai, buvo paguldyta į ligoninę ir beveik 16 dienų negalėjo nieko valgyti.
„Viskas, ką įsidėdavau į burną, iškart grįždavo atgal. Tas 16 dienų išgyvenau tik lašelinių pagalba. Per tą laiką netekau 10 kilogramų. Po šešiolikos dienų po truputį pradėjau kažką gerti ir valgyti, bet viskas buvo neskanu, šlykštu – net vandens negalėjau gerti“, – pasakoja moteris.
Ji atrado, kad gali gerti lengvą vištienos sultinį, tačiau net ir jį skiedė vandeniu, mat skonio receptoriai buvo taip sutrikę, kad virta vištiena be druskos atrodė pernelyg sūri.
„Perskaičiau vienos moters įrašą, kuri dalijosi savo patirtimi ir rašė, kad galėjo valgyti tik manų košę ir skystai virtą kiaušinį. Pabandžiau ir aš – man tiko keptas kiaušinis. Toks ir buvo mano racionas: manų košė ir keptas kiaušinis“, – prisimena Nijolė.
Po kelių savaičių ji po truputį pradėjo valgyti ir kitokį maistą. Vis dėlto tik spalio pabaigoje savijauta beveik visiškai normalizavosi – iki šiol moteris negali valgyti vaisių ir uogų, gerti sulčių bei valgyti aštrių patiekalų.
„Lapkričio viduryje sulaukiau skambučio iš onkologės – pasakė, kad pagal turimus rezultatus liga šiuo metu atsitraukusi. Gydymas dabar netaikomas, esu stebima“, – sako ji.
Siunčia svarbią žinutę kitiems
Nijolė sako, kad ši patirtis ją išmokė vieno itin svarbaus dalyko – savo sveikatos niekada negalima atidėti vėlesniam laikui.
Pasak moters, pajutus ar pastebėjus bet kokius neįprastus kūno pokyčius, užčiuopus guzelį ar pajutus ilgiau nepraeinančius simptomus, būtina nedelsti ir kreiptis į gydytojus.
Ji atvirai pripažįsta, kad kartais verta negailėti ir savo santaupų – greičiau atlikti mokamus tyrimus, jei tik yra tokia galimybė, nes laikas šioje vietoje gali kainuoti labai brangiai.
„Verta, nes tai yra sveikata, tai yra gyvybė, tai yra gyvenimo kokybė. Reikia daryti viską, kas įmanoma, kad save apsaugotum“, – pabrėžia pašnekovė.
Šiandien Nijolė gyvena su viltimi ir dėkingumu už antrą šansą. Savo istorija ji dalijasi tam, kad kiti nepraleistų pirmųjų organizmo siunčiamų signalų – kartais būtent jie tampa riba tarp laiku sustabdytos ligos ir skaudžių pasekmių.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
