Ši veikla jiems tapo ne tik papildomu pajamų šaltiniu, bet ir būdu išpildyti seniai brandintą svajonę turėti ką nors savo. Nuo pirmųjų bandymų namų kieme iki pilnai įrengtos kepyklėlės – jų kelias buvo ilgas, kupinas darbo, kantrybės ir tikėjimo tuo, ką daro.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Lietuviai tėvai fantazijos nestokoja: vaikams duotus vardus ištartų ne visi

Išgirdusi, ką vyras slėpė ilgus metus, žmona ėmė žiaugčioti: nesupranta, kaip taip galima

Atsisukusi kameras šeima pakraupo, ką išdarinėja kaimynas jų kieme: to tikrai nesitikėjo

Šiandien jų kepami šakočiai puošia stalus Lietuvoje ir tampa saldžiu akcentu įvairioms progoms, o Indrė su Žygintu džiaugiasi galėdami puoselėti tradiciją ir kurti ateitį savo rankomis.

+11

Atskleidė, kaip kilo šakočių kepimo idėja

Šakočių kepimo idėja Indrei ir Žygintui gimė prieš daugelį metų – pora seniai svajojo apie nedidelį šeimos verslą. Pasak Žyginto, postūmiu tapo situacija, kai žmona tuo metu nedirbo ir augino vaikus namuose.

„Pats norėjau turėti savo pragyvenimo šaltinį“, – sako jis.

Nuosavas verslas vyrą domino jau seniai, o kadangi pats dirba virtuvės šefu, nusprendė, kad būtent maisto gamybos srityje galėtų realizuoti savo idėją. Jis pasakoja, kad pirmuosius bandymus atliko namuose – paprastomis sąlygomis, susistatęs plytas, užmaišęs tešlą ir iškepęs pirmąjį šakotį.

„Aišku, jis nebuvo labai geras, bet nenuleidau rankų. Vėliau užpildžiau paraišką paramai gauti, gavome finansavimą verslui kaime įsirengti. Taip ir prasidėjo. Pati kepyklėlė buvo įkurta prieš penkerius metus, nors idėja gimė dar prieš maždaug dvidešimt metų“, – pasakoja Žygintas.

Šiuo metu šakočių kepimas nėra pagrindinė šeimos veikla – abu sutuoktiniai dirba valdiškuose darbuose, o kepyklėlėje dažniausiai pluša vakarais arba savaitgaliais.

„Viskas vyksta iš namų – turime užsakymų, tačiau produkcijos į parduotuves netiekiame. Žmonės atvyksta šakočius pasiimti tiesiai pas mus“, – atskleidžia vyras.

Kaip gimsta šakotis – nuo tešlos iki subrandinto deserto

Pasak Žyginto, vieno šakočio kepimas trunka apie tris valandas, tačiau tikslus laikas priklauso nuo temperatūros kepyklėlėje. Žiemą, kai patalpos vėsesnės, procesas užsitęsia, o vasarą, dėl didesnės šilumos, viskas vyksta greičiau.

„Užmaišome tešlą, įkaitiname pečių ir pradedame kepti. Tešla pilama ant volų, formuojamas pats šakotis, o vėliau – jo spygliai, dėl kurių žmonės taip jį mėgsta“, – pasakoja vyras.

Jis priduria, kad jų kepamų šakočių spygliai yra gerokai ilgesni nei įprastai parduotuvėse sutinkamų gaminių, todėl desertas išsiskiria ne tik skoniu, bet ir išvaizda. Iškepęs šakotis iš karto nepatenka ant stalo – jam reikia laiko „subręsti“.

„Nuimame jį nuo pečiaus ir paliekame atvėsti. Šakotis turėtų pastovėti iki aštuonių valandų. Kuo ilgiau stovi, tuo tampa skanesnis. Tai panašu į gerą jautienos kepsnį – jam irgi reikia laiko subręsti“, – aiškina Žygintas.

Paklaustas apie užsakymų kiekį, vyras neslepia, kad darbo netrūksta, ypač artėjant didžiosioms šventėms.

„Būna, kad dalis klientų šakočių net negauna – tiesiog fiziškai nespėjame iškepti tiek, kiek norėtų žmonės. Todėl visada raginame prieš šventes užsakymus pateikti bent prieš du mėnesius, kad visi galėtų turėti šakotį šventiniam stalui“, – sako jis.

Kai darbas tampa šeimos kasdienybe

Žygintas pasakoja, kad šeima stengiasi kasdien turėti paruoštų šakočių, kad nė vienas klientas neliktų nusivylęs. Ypač tai svarbu tiems, kurie atvyksta iš toliau.

„Nesinori, kad žmogus važiuotų 40 ar 50 kilometrų ir liktų be nieko. Todėl visada raginame paskambinti, susisiekti su mumis ir pasiteirauti, ar tikrai būsime namuose ir ar tuo metu turėsime šakočių“, – sako jis.

Užsakymų, anot vyro, netrūksta, o pati kepyklėlė įrengta šeimos sodyboje – buvusiame ūkiniame pastate.

„Susitvarkėme namus, o pastatas liko nenaudojamas. Gavę paramą pagalvojome, kad nėra prasmės ieškoti patalpų kitur, tad nusprendėme jį pritaikyti kepyklėlei“, – pasakoja Žygintas.

Nors šiuo metu pora neplanuoja plėsti veiklos, jie pripažįsta turintys ir daugiau idėjų bei svajonių ateičiai. Tiesa, apie jas kalba atsargiai – sako, kad smagiausia dalintis tada, kai jos jau tampa realybe.

Šeimos gyvenimas taip pat nėra paprastas – savaitgaliai dažnai praeina darbuose, mat Žygintas dirba virtuvės šefu, o šakočių kepimas taip pat vyksta būtent tomis dienomis. Vis dėlto, laisvas akimirkas jie stengiasi skirti vaikams ir buvimui kartu.

Kaip patys sako, net ir trumpas bendras laikas tampa ypatingas, kai jį lydi suvokimas, kad viskas, ką daro – ir šeima, ir verslas – kuriama su meile, kantrybe ir dideliu atsidavimu.