Su naujienų portalo tv3.lt skaitytojais šia neįprasta nuotrauka pasidalijo „Facebook“ puslapio „Miško siela“ administratorė Renata (aut. past. – vardas pakeistas, redakcijai žinomas).
Ji pasakojo, kad miške galima atrasti įvairiausių įdomybių, o šis radinys – vienas iš jų.
„Radau ir aš keistą radinį miške. Atrodo gražiai, įspūdingai“, – prie nuotraukos rašė ji.
Radinį pakomentavo gamtininkas
Apie šį radinį sutiko pakomentuoti gamtininkas Deividas Makavičius. Pašnekovas atskleidė, kad šis radinys – tikrai ne tai, apie ką visi mano.
„Daugelis klysta ir sako, kad čia grybai, bet čia jau nebe grybai. Anksčiau jie buvo vadinami grybais, tačiau dabar yra priskiriami gleivainiams, pirmuonių karalystei. Čia visai kitoks organizmas – nei grybas, nei augalas“, – apžiūrėjęs nuotraukas pasakojo gamtininkas.
Pasak jo, atsivertus senąsias knygas apie grybus būtų galima rasti senąją informaciją, kad šis darinys priklauso grybams, tačiau taip dabar jau nebėra.
Jis pridėjo, kad gleivainių Lietuvoje šiuo metu yra skaičiuojama apie 180 skirtingų rūšių. Jie skiriasi savo forma bei spalva.
Radinys nuotraukoje – tai rutulinė raudenė. D. Makavičius pasakojo, kad dažniausiai jis miško lankytojus patraukia neįprasta spalva.
„Čia yra jauno organizmo spalva ir vėliau jis patamsėja. Jeigu ateitų tas pats stebėtojas, kuris aptiko tokios spalvos raudenę, po savaitės, tai spalva gali pasikeisti nuo pilkos iki juodos.
Tada jie susilieja su substratu, ant kurio auga. Dažniausiai jie auga ant negyvų medžių, kartais ant gyvų. Vieta turi būti drėgna“, – aiškino D. Makavičius.
Žmogui naudos neteikia
Specialisto pasiteiravus, ar rutulinė raudenė teikia naudos žmogui, jis pripažino, kad ne. Anot jo, šis darinys yra skirtas juo pasigrožėti, tačiau valgyti ar kitaip jo apdoroti nėra patariama.
„Jie maistui nėra vartojami, jais reikėtų tik pasigrožėti, kad jie unikalus mikroorganizmas, pastebėti, kaip jie keičia spalvą“, – sakė jis.
Dar viena įdomybė, kurią atskleidė gamtininkas, yra ta, kad rutulinė raudenė gali pakeisti savo buvimo vietą.
Pasak jo, šis darinys gali pajudėti. Žinoma, pašnekovas pridėjo, kad šie judėjimo atstumai nėra dideli.
„Tie rutuliukai netgi gali pajudėti. Aišku, mes to judėjimo gal nelabai pastebėsime, bet gleivainiai gali kažkiek pakeisti savo buvimo vietą.
Jie minta grybų sporomis, bakterijomis, tad šiek tiek savo buvimo vietą gali pakeisti“, – pasakojo jis.
Gamtininkas pridūrė, kad tokie įdomūs radiniai skatina žmones domėtis gamta, o taip pat pamatyti, kad įvairių įdomybių yra ne tik egzotiniuose kraštuose, bet ir čia pat – Lietuvoje.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
