Mantas savo istorija sutiko pasidalinti su naujienų portalo tv3.lt skaitytojais. Jis atskleidė, kad pasakojimu dalijasi tam, kad visi tie, kurie vasaros metu mėgsta maudynes prie vandens telkinių, būtų atsargūs ir apsaugotų save nuo gyvenimą amžiams pakeičiančių traumų.
Po nesėkmingo šuolio į vandenį liko neįgaliojo vežimėlyje
Prisimindamas lemtingą dieną Mantas prisipažino, kad apie tai kalbėti nėra lengva. Vis tik jis pasakojo, kad tą kartą, kaip ir kasmet, dalyvavo Platelių plaukimo maratone.
Jis sakė, kad jau praėjus maratonui visuomet vykdavo paties gražiausio šuolio į vandenį konkursas, o jame Mantui dalyvauti patikdavo.
„Tą vasarą gavosi taip, kad to šuolio metu nėriau stačia galva į vandenį ir man lūžo kaklas. Vandenyje mane paralyžiavo, o ant kranto buvę žmonės mane ištraukė iš vandens ir atidavė gydytojams, kurie budėjo.
Tada kaklą apdengę įtvaru išvežė į Klaipėdos universitetinė ligoninę operuoti. Ten išoperavus mano būklė buvo sunki“, – pasakojo pašnekovas.
Jis atskleidė, kad per laiką, praleistą ligoninėje, jam taip pat įsimetė sepsis, tad sveikti buvo tikrai sunku. Vis tik po trijų savaičių buvo pateiktos džiugios žinios – Manto būklė stabilizavosi.
„Po to mane išvežė į Palangos reabilitacinę ligoninę tolimesniam sveikimui. Ten buvo įdėta labai daug darbo, esu labai dėkingas visam personalui, kad padėjo kiekvieną dieną tiek važiuoti į procedūras, tiek sportuoti, tiek tapti savarankiškesniam“, – dėkingumo neslėpė jis.
Trauma nuo vandens neatbaidė
Įdomu tai, kad nors Mantas patyrė labai sunkią traumą, palikusią jį neįgaliojo vežimėlyje, vis tik jo aistra vandens sportui nieko nedingo.
Kaip jis pats pasakojo, prieš traumą jautėsi it žuvis vandenyje, tad netgi ir po traumos jis kuo greičiau norėjo sugrįžti į vandenį.
„Aš iki traumos profesionaliai sportavau ir po traumos taip gavosi, kad visi keliai vedė į vandenį. Sustiprėjus, grįžus po ilgo reabilitacijos laiko iškart prašiau, kad mane vežtų ne namo, o į baseiną. Baseine norėjau judėti, kad dar labiau sustiprinčiau kūną, rankas, psichologinę būklę ir viską susidėliočiau.
Iš pradžių buvo sunku, keisti pojūčiai, bet vis tiek vanduo – tai gyvybė. Specialistai man padėjo ant jo laikytis ir ėmiau po truputį plaukti. Kiekvienas grybšnis plaukimo takelyje mane stiprino, aš vis greitėjau“, – dalijosi Mantas.
Kai savo atsigavimo po sudėtingos traumos kelyje Mantas jau pradėjo jausti, kad yra daromas progresas ir vanduo teikia jam didžiulę laimę, jis ryžosi vėl pradėti sportuoti.
Pašnekovas pasakojo, kad į sportą grįžo su visomis turimomis savo jėgomis ir jau visai netrukus plaukiojo ne tik vietiniame baseine, tačiau taip pat išplaukė į plačiuosius vandenis.
„Grįžau į sportą pilna jėga ir pradėjau vėl dalyvauti varžybose, plaukti parolimpinėje lygoje, siekti rezultatų, kuriuos, kaip sakau, skinti sekėsi gerai. Tapau Lietuvos rekordininku, Lietuvos neįgaliųjų plaukimo čempionu“, – pasiekimais dalijosi jis.
Pašnekovas pridūrė, kad ir dabar jis nuo vandens nėra stipriai nutolęs – Kauno plaukimo mokykloje jis yra tapęs neįgaliųjų plaukimo treneriu.
Mantas pasakojo, kad čia jis turi daug sportininkų, kurie pasižymi fizine, intelekto negalia. Amžius įvairus – nuo suaugusiųjų iki vaikų.
„Labai noriu padėkoti Kauno plaukimo mokyklos vadovams, kad leidžia neįgaliesiems sportuoti“, – dėkojo jis.
Siuntė 1 žinią skaitytojams
Galiausiai, pokalbio pabaigoje apie sudėtingą traumą Mantas pasidalijo mintimis su skaitytojais. Pasak jo, rodos, yra padaromas vos vienas netinkamas žingsnis, tačiau trauma lieka visam gyvenimui.
„Noriu visus perspėti, kad atsakingai žiūrėtų į maudynes, nedarytų tokių veiksmų, kurie paskui gali atsiliepti tolimesniam gyvenimui ir noriu perspėti, kad nešokinėtų į vandenį nuo bet kur.
Reikia keliauti į paplūdimius, kur nušokimai yra su padarytais tramplinais, kur budi gelbėtojai su visa reikalinga įranga, yra medicininis punktas“, – aiškino Mantas.
Jis pridūrė, kad vis tik, jeigu nelaimė jau nutiko, labai svarbu aplink sužeistąjį esantiems žmonėms nepridaryti jam dar daugiau žalos nei jau yra.
Pasak Manto, nors traumą patyrusiam žmogui labai svarbi pirmoji pagalba, tačiau ją suteikti turėtų tik tie asmenys, kurie moka tai daryti.
„Jeigu nutiko tokia nelaimė, reikia suteikti pirmąją pagalbą žinant, ką reikia daryti, o ne taip, kad žmogų pradėtų tąsyti vandenyje. Dar artimieji kartais liepia atsistoti ar dar ką...
Pirma, tai reikia kviesti greitąją ir bandyti žmogų išlaikyti ant vandens prilakant ir stabilizavus galvą. Tai daryti reikia tik tada, jeigu žinai, ką darai.
Svarbiausia nejudinti galvos, nes pajudinus galvą po kaklo lūžio dažnai nervai nutraukiami negrįžtamai, žmogus neturi visiškai galimybių krutinti rankų ar kojų, tad reikia neapsunkinti žmogui gijimo“, – paaiškino Mantas.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
