Ekspertė įspėja, kad atpažinti apgaulę darosi vis sunkiau, o sukčių aukomis gali tapti net ir itin atsargūs žmonės, todėl reikia būti ypač atidiems.
Sukčiai taikosi į milijonus eurų
Pastaraisiais metais finansinio sukčiavimo pobūdis Lietuvoje keičiasi. Jei anksčiau gyventojai dažniausiai sulaukdavo masinių, gana lengvai atpažįstamų melagingų SMS žinučių, šiandien vis dažniau pasitaiko individualizuotų ir gerai apgalvotų atakų.
Pasak Ž. Augonės, sukčiai aktyviai naudojasi viešai prieinama informacija, socialinių tinklų duomenimis, nutekintomis duomenų bazėmis ir įvairiais dirbtinio intelekto įrankiais, kas dažnai padaro sukčiavimą dar sunkiau atpažįstamą.
Pinigų plovimo prevencijos centro duomenimis, vien pernai sukčiai kėsinosi į beveik 59 mln. eurų.
„Nors bankų ir kitų institucijų pastangomis apie du trečdaliai šių bandymų buvo sustabdyti ir lėšos išsaugotos, vis dėlto fiksuota apie 14,5 tūkst. atvejų, kai sukčiams pavyko apgauti aukas.
Tai yra maždaug 13 proc. daugiau nei prieš metus. Šio skaičiaus augimas rodo ne tik didėjantį mastą, bet ir nusikaltėlių taikomų schemų efektyvumą“, – teigia Ž. Augonė.
Dažniausios schemos išlieka tos pačios, bet tampa įtikinamesnės
Šiuo metu viena dažniausių sukčiavimo formų išlieka vadinamasis fišingas – bandymas el. laiškais ar žinutėmis išvilioti prisijungimo duomenis. Taip pat gyventojai vis dar sulaukia telefoninių sukčių skambučių, kai nusikaltėliai prisistato bankų, telekomunikacijų įmonių ar teisėsaugos atstovais.
Ne mažiau pavojingos išlieka ir investicinės apgaulės. Sukčiai žada greitą, didelę grąžą, kartais pasitelkia ir žinomų žmonių atvaizdus, suklastotus vaizdo įrašus ar specialiai sukurtas interneto svetaines.
Ž. Augonė pateikia ir konkretų atvejį, kai darbuotojoms pavyko apsaugoti senjorę nuo 44 tūkst. eurų nuostolių: „Moteris buvo įkalbėta „investuoti“ į auksą, tačiau kilus įtarimų jai buvo užduoti papildomi saugumo klausimai ir stambus pavedimas nebuvo atliktas.“
„Po kelių dienų klientė sugrįžo į banko padalinį padėkoti už išgelbėtas santaupas ir pripažino, kad pirkti auksą ją buvo įkalbėję finansiniai sukčiai“, – pasakoja Ž. Augonė.
Nusikaltėliai naudojasi aktualijomis
Anot banko atstovės, sukčiai greitai reaguoja į visuomenėje aptarinėjamas temas. Pensijų sistemos pokyčiai, mokesčių deklaravimo laikotarpis ar kitos aktualijos tampa pretekstu naujoms apgaulės istorijoms kurti.
Tokiais atvejais nusikaltėliai gali apsimesti „Sodros“, Valstybinės mokesčių inspekcijos ar kitų institucijų atstovais. Jų tikslas – sukurti įtampą, įtikinti žmogų, kad reikia veikti tuoj pat, ir taip išjungti kritinį mąstymą.
„Sukčių įtikinėjimai dažnai remiasi emociniu spaudimu ir skuba. Žmonės gąsdinami tariamu įsilaužimu į sąskaitą, pinigų plovimu jų vardu, artimųjų nelaimėmis ar net potencialia karo grėsme“, – sako pašnekovė.
Kita dažna sukčių taktika – ne gąsdinti, o vilioti. Gyventojams siūlomos „unikalios“ investavimo galimybės, tariami romantiniai santykiai ar netikėtai atsiradę finansiniai pasiūlymai.
„Tačiau anksčiau ar vėliau tokios istorijos baigiasi prašymais pervesti pinigus“, – perspėja banko atstovė.
Įspėjamieji ženklai: skuba, prašomi kodai ir per geri pasiūlymai
Pasak Ž. Augonės, nors sukčių metodai modernėja, pagrindiniai pavojų išduodantys ženklai išlieka panašūs.
Įtarimą turėtų kelti bet koks skubinimas, prašymas atskleisti prisijungimo duomenis, patvirtinti operacijas, kurių žmogus pats neinicijavo, ar neįprastai patrauklūs pasiūlymai, žadantys įtartinai greitą finansinę naudą.
„Praktika rodo, kad didžioji dalis sukčiavimo atvejų įvyksta ne dėl techninių spragų, o dėl žmogiškų klaidų, kai neįvertinus situacijos patvirtinami mokėjimai ar suvedami duomenys“, – teigia informacinės saugos vadovė.
Šiuo metu daug žalos pridaro ir atvejai, kai sukčiai imituoja įmonių pranešimus. Pinigų plovimo prevencijos centro duomenimis, pernai dėl tokios veiklos gyventojai ir įmonės prarado apie 5 mln. eurų.
Nukentėti gali bet kas
Nors dažnai manoma, kad sukčių aukomis dažniausiai tampa vyresnio amžiaus žmonės, ekspertė pabrėžia, jog šiandien nuo finansinių apgavysčių nėra apsaugotas nė vienas.
Vyresni ar vieniši žmonės gali būti paveikesni telefoniniams skambučiams ar emociniam spaudimui, tačiau jaunesni, aktyvūs ir technologijomis besinaudojantys gyventojai taip pat patenka į sukčių pinkles.
Jie dažniau nukenčia nuo fišingo ar investicinių schemų, ypač tuomet, kai skuba arba vienu metu atlieka kelis darbus.
„Jei žmogus įtaria, kad pateko į sukčių spąstus, svarbiausia – nedelsti. Reikėtų iš karto nutraukti kontaktą su įtartinais asmenimis, susisiekti su savo banku oficialiais kontaktais ir, jei reikia, kreiptis į policiją“, – perspėja Ž. Augonė.
„Greita reakcija dažnai leidžia sustabdyti mokėjimus ir išsaugoti lėšas“, – pabrėžia ji.
Pasak jos, svarbiausia taisyklė išlieka paprasta: niekada ir niekam neatskleisti prisijungimo duomenų ar kodų ir neskubėti priimti finansinių sprendimų.
Kartais net viena papildoma minutė, skirta pagalvoti ir kritiškai įvertinti situaciją, gali apsaugoti nuo didelių nuostolių.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
