Ši drėgna ir šilta vasara labai palanki veistis gyvatėms, todėl uogautojai, grybautojai turėtų būti itin atsargūs. Nors Lietuvoje vienintelė nuodinga gyvatė – paprastoji angis, tačiau ir jos įkandimas gali sukelti stiprių sveikatos sutrikimų.

Iki šio nesijaučia gerai

Šiaulietė Stanislava Simanauskienė prisimena, kaip prie savo durų slenksčio išvydo gyvatę. Atklydėlę ji, saugodama kaimynės 7-metę mergaitę, nudobė kirvuku, o kitą dieną į kiemą atšliaužė dar viena. „Kartais pas mus pasitaiko žalčių, bet nemačiau, ar yra ausytės, todėl negalėjau atskirti. Pasikviečiau sūnų, nutarėme ją kaip nors išmesti iš kiemo. Nuo gyvatės buvau per porą metrų, gal arčiau, bet vos akis nusukau į sūnų, ji pašoko ir man stovinčiai įkando į rankos pirštą“, – pasakoja šiaulietė. Nors 75-erių moteris teigia iškart nieko nepajutusi – nelabai skaudėjo ir kraujo nebuvo, jos sūnus iškart iškvietė greitąją medicinos pagalbą.

To, ką vėliau teko pajusti, ponia Stanislava niekam nelinkėtų. Jai pasidarė bloga, svaigo galva, ėmė pykinti, moteris pradėjo vemti.

Medikai senolei leido vaistus, prijungė lašinę. Dėl kritiškai nukritusio kraujospūdžio nebuvo galima leisti priešnuodžių, juos suleido vėliau. Moteris dvi paras negalėjo kalbėti, kartais prarasdavo sąmonę, o iš viso ligoninėje praleido keturias paras.

REKLAMA

Nors nuo nelaimės praėjo pora mėnesių, S.Simanauskienė iki šiol nesijaučia gerai: „Nežinau, ar tai dėl gyvatės įkandimo, ar dėl kitų ligų, bet gydytojai sako, kad pažeisti inkstai, sutrikusi kraujo apytaka, yra ir kitų problemų. Gali būti, kad nuodai dar „neišsivaikščiojo“.

Nuodai – ne visiems vienodai pavojingi

Vilniaus visuomenės sveikatos biuro Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Svetlana Tarailienė teigia dar negirdėjusi apie mirtį sukėlusius angies įkandimus, tačiau tokia tikimybė yra.

Pavojingiausi gyvatės nuodai vaikams ir vyresnio amžiaus žmonėms, nors nuodų poveikio stiprumas priklauso ir nuo kitų veiksnių – bendros sveikatos, alergijų. Dažniausiai angis kanda į galūnes, ypač į kojas, bet reikėtų labiau susirūpinti, jei gyvatė įgėlė į galvą arba kaklą.

„Įkandus gyvatei toje vietoje pakinta odos spalva – gali būti mėlyna, raudona, balta, pilka. Įkandimo vietoje, jei įkando angis, bus dvi viena šalia kitos įkandimo žymelės. Žmogui gali prasidėti galvos skausmai, svaigimas, silpnumas, pykinimas, vėmimas, didesnis prakaitavimas, kankinti troškulys“, – aiškina specialistė. Svarbu nukentėjusiajam iškart suteikti pirmąją pagalbą ir kreiptis į medikus arba patiems vežti į gydymo įstaigą. S.Tarailienė pabrėžia, kad užveržti pažeistos galūnės arba bandyti nuodus iščiulpti jokiu būdu negalima. Svarbiausia, anot jos, nusiraminti, nepanikuoti, stengtis kuo mažiau judėti, kad nuodai neplistų organizme. Jei įkando į koją, ją reikia šiek tiek pakelti, bet ne aukščiau širdies lygio, jei į ranką – nuimti žiedus, laikrodžius, apyrankes. Žaizdelę reikėtų nuplauti švariu vandeniu, uždėti šaltą kompresą, nukentėjusiam žmogui duoti vaistų nuo skausmo ir atsigerti.

Angis ir žaltys skiriasi

Žmonės klaidingai įsitikinę, jog Lietuvoje yra kelios nuodingųjų gyvačių rūšys, sako Lietuvos zoologijos sodo vyresnioji herpetologė Alma Pikūnienė. Iš tiesų tos pačios angys gali būti įvairių atspalvių – nuo šviesiai pilkos, rusvos iki juodos. Tačiau dažnai su angimi painiojamas žaltys žmogui visai nepavojingas – jei įkąstų, skaudėtų, tačiau didesnių pasekmių nesukeltų. Žalčio įkandimą galima pažinti iš likusių žymių – įžiūrėsite daug smulkių dantukų. Nors staiga miške pamačius besirangantį gyvį, gali būti sunku suprasti, kas tai, bet geriau įsižiūrėjus nustatyti galima: „Paprastasis žaltys turi geltonas ausytes, kartais jos neryškios, gelsvos, o jo kūnas gali būti įvairių atspalvių, be rašto. Jei angis nebus visai juoda, galima įžiūrėti per kūną einančią vingiuotą, kampuotą liniją, angį išduoda ir jos trikampė galva. Nereikėtų su gyvate painioti ir bekojo driežo gluodeno (pilkas, bronzinio atspalvio, kitaip nei gyvačių, juda akių vokai), kuris mums nekelia visiškai jokios grėsmės.“

REKLAMA

Pamačius gulinčią ar šliaužiančią gyvatę, pirmiausia būtina sustoti, nes ir gyvatės, ir žalčiai reaguoja į judesius. Jei įmanoma, reikėtų lėtai, geriau atbulomis, stebint gyvūno elgesį, atsitraukti. „Jei gyvatė arba žaltys ruošiasi pulti, jie pirmiausiai perspėja, išsiriečia kaip S raidė, pakelia galvą. Tai rodo, kad roplys nusiteikęs agresyviai. Tada geriausia kelioms sekundėms sustoti ir išvis nejudėti“, – perspėja A.Pikūnienė.


Rašyti komentarą...
N
Nerijus
2012-02-03 12:23:11
Pranešti apie netinkamą komentarą
Na jau gerai cia sako, neverta su gyvybe rizikuoti.
Atsakyti
0

SKAITYTI KOMENTARUS (1)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų