Medicinos diagnostikos ir gydymo centro (MDGC) Koloproktologijos centro vadovas prof. Narimantas Evaldas Samalavičius atkreipė dėmesį į išangės fistules – šalia išangės besiformuojančius tiesiogiai su jos kanalu besijungiančius kanalėlius, iš kurių teka pūlingos išskyros.
Kiauražaizdės pačios neužgyja
Fistulė – tai kanalas, jungiantis du paviršius, pavyzdžiui, odą ir gleivinę. Šis lotyniškas terminas reiškia „vamzdelį“, „švilpynę“ arba „kiauražaizdę“. Išangės fistulė jungia odą šalia išangės ir išangės kanalą.
„Pagrindinis sergančiųjų išangės fistule nusiskundimas yra pūlingos išskyros ant odos prie išangės. Dėl pastovaus šlapiavimo aplink esanti oda būna sudirgusi, pacientą kankina niežulys“, – svarbiausius išangės fistulių simptomus akcentavo MDGC Koloproktologijos centro vadovas prof. N. E. Samalavičius.
Anot gydytojo, skausmas nėra tipinis šios ligos požymis, bet jeigu pūliai užsilaiko fistulėje, gali atsirasti pulsuojantis skausmingas tvinkčiojimas, kuris stipriau juntamas tuštinantis, judant ar sėdint.
Tuštinantis gali pasirodyti ir kraujingų išskyrų, todėl kartais pacientai klaidingai mano sergantys hemorojumi, pradeda savigydą tepalais ar liaudiškomis priemonėmis.
„Negydomos analinės fistulės pačios savaime niekuomet neužgyja, todėl būtinas profesionalus gydymas, parinktas individualiai, atsižvelgiant į ligos sudėtingumą ir simptomus“, – sakė profesorius N. E. Samalavičius.
Užduotis – išgydyti fistulę ir išsaugoti išmatų laikymo funkciją
Išangės fistulės gydomos tik chirurginiu būdu. Esant paprastai fistulei, gerą chirurginį ir funkcinį rezultatą duoda fistulės atvėrimo operacija.
Bet ši liga neretai būna kompleksinė, fistulių būna ne viena, jos tarpusavyje suaugusios, todėl atliekamos sudėtingesnės operacijos, pasitelkiant ligatūrinį metodą, tiesiosios žarnos lopo patraukimo operaciją, fistulės išpjovimą su išangės raukų susiuvimu.
Gydymo metodas paprastai priklauso nuo ligos pobūdžio, taip pat gydytojo kvalifikacijos. Kuo sudėtingesnė liga, tuo didesnė tikimybė, kad operacijos metu bus pažeistas išangės raukų mechanizmas ir sutriks paciento išmatų laikymo funkcija.
„Operuojant išangės fistules, pagrindinis gydytojo tikslas yra išgydyti ligą, iki minimumo sumažinti tikimybę, kad ji atsinaujins, ir kaip įmanoma labiau sumažinti išmatų laikymo funkcijos sutrikimo riziką“, – sakė prof. N. E. Samalavičius.
Poveikis išmatų laikymo funkcijai ligi šiol buvo vienas esminių ir labiausiai nepageidaujamų chirurginės intervencijos palydovų.
„Proveržis gydant analines fistules įvyko vos prieš keletą metų, kai buvo pradėtos taikyti fistulės kanalo perrišimo operacijos LIFT.
Medicinoje jau įprasta, kad nauji gydymo metodai atsiranda pasitelkus naujas technologijas, bet šiuo atveju padėjo naujas požiūris į žmogaus anatomiją. LIFT operacijos metu susiuvama fistulės vidinė anga, taip nutraukiamas fistulės vientisumas. Likusi kanalo dalis išgramdoma arba atveriama ir užgyja pati.
Svarbiausia, kad operacijos metu nepadaroma žalos išangės raukų mechanizmui, todėl nepakenkiama išmatų laikymo funkcija“, – sakė prof. N. E. Samalavičius.
Chirurginės fistulių operacijos atliekamos naudojant bendrinę arba spinalinę nejautrą, pacientas po paros išleidžiamas gydytis ambulatoriškai. Žaizdos sugyja tik per 6–8 savaites. Atliekant LIFT operaciją, gijimas trunka greičiau. Pooperaciniu periodu labai svarbu tinkamai prižiūrėti žaizdas, vengti ir per greito gijimo, nes tai gali sąlygoti ligos atsinaujinimą.
Kodėl atsiveria išangės fistulės?
Išangės fistulės dažniausiai susiformuoja po paraproktito – pūlingo išangės audinių uždegimo, kai pūlinys pratrūksta į išorę.
Liga būdinga darbingo 30–60 metų amžiaus žmonėms, dažniau vyrams.
Uždegiminės žarnų ligos, ypač Krono liga, taip pat skatina fistulių atsiradimą. Rečiau fistulės susiformuoja sergant anorektaliniu vėžiu, AIDS, chlamidine infekcija, sifiliu, tuberkulioze, jos gali atsirasti ir kaip gydymo komplikacija, pavyzdžiui, opinio kolito, išangės ar tiesiosios žarnos polipo, tiesiosios žarnos vėžio ir kt.
„Deja, ši liga yra linkusi atsinaujinti. Fistulės atsinaujina 10–15 % pacientų, priklausomai nuo fistulės sudėtingumo ir taikyto chirurginio metodo, bet gydyti ligą verta, nes „užaklinus“ fistules žmogaus gyvenimo kokybė labai pagerėja – nebeteka pūliai, dingsta blogas kvapas, kuris dažnai kaip šleifas seka ligonį.
Žmogus vėl gali gyventi visavertį socialinį, taip pat intymų gyvenimą“, – sakė prof. N. E. Samalavičius.
Specialių profilaktikos priemonių ar mankštų, kurios padėtų išvengti fistulių atsivėrimo, nėra. Tiesiog reikėtų laikytis kasdienės higienos, dėvėti natūralaus pluošto apatinius.
Kaip diagnozuojamos išangės fistulės?
Jeigu atsiranda tam tikrų nerimą keliančių požymių – išangės šlapiavimas, niežėjimas, kraujavimas ar skausmas tuštinantis – tai ženklas, kad laikas kreiptis į koloproktologą.
Išorinę fistulės atsivėrimo angą arba angas, nes neretai jos yra daugybinės, gydytojas koloproktologas pamatys išangės srities apžiūros metu. Jei išorinė atsivėrimo anga yra nedidelė ir sunkai pastebima, ji randama čiuopiant išangės sritį, paspaudus iš jos išsiskiria pūlingos išskyros.
Be to, palei fistulės kanalą jaučiamas minkštųjų audinių sustandėjimas. Vidinė fistulės anga aptinkama apžiūrint analinį kanalą endoskopinio tyrimo metu.
Jei tai nepavyksta, atliekamas „dažo“ mėginys – per išorinę fistulės angą suleidžiama dažų, kurie nudažo visą kanalėlį ir išsilieja per vidinę angą. Fistulės kanalo būklė gali būti vertinama zonduojant specialu instrumentu, retais atvejais reikalingas magnetinio rezonanso tyrimas.
Išangės fistulė nėra kritinė liga, ji nekelia grėsmės žmogaus gyvybei, bet sukelia daug nepatogumų kasdieniame gyvenime.
Kol nebuvo taikomas LIFT metodas, neretai pacientas, įvertinęs operacijos šalutinio poveikio riziką ir ligos keliamą nepatogumą, pasirinkdavo gyvenimą su liga.
Lietuvos koloproktologai į savo arsenalą įtraukė naujausią išangės fistulių gydymo metodą LIFT, todėl pacientai gali gauti modernų, sveikatą tausojantį ir nepageidaujamo šalutinio poveikio nesukeliantį išangės fistulių gydymą.
