2022 metais prasidėjusi įtampa tarp J. Basanavičiaus progimnazijos administracijos ir Annos tebesitęsia iki šių dienų. Nors trys spec. poreikių turintys vaikai – vyresnysis Mangirdas, kuris yra jau perėjęs į gimnaziją, bei jaunesni dvynukai Mantvidas ir Manfredas tebelanko šią mokyklą, vis tik teismo procesas tebevyksta.
Klasiokui sumušus Mangirdą mokykla teigė, kad „jis išprovokavo konfliktą“
Anna istoriją pradėjo nuo to, kad 2022 m. rugsėjį aštuntokas Mangirdas mokykloje buvo užpultas klasioko. Nors įprastai tokiose situacijose yra susisiekiama su abiejų vaikų tėvais, situacija aiškinamasi, pasak Annos, viskas pakrypo visai kitaip.
„Tas berniukas yra turintis spec. poreikių, dažnai būna agresyvus, visi taip atokiau nuo jo laikėsi. Tuomet mokykloje jis netyčia susidūrė su mokytoja, kuri nukrito. Mano vaikas uždavė jam klausimą: „ar tau namuose kažkas bus, jei sužinos, kad tu atsitrenkei į mokytoją?“.
Berniukas po kelių minučių pauzės, pamokai jau prasidėjus, staigiai pašoko, stvėrė mano vaiką už gerklės, jam iš galvos ėmė smūgiuoti į galvą, iš kumščio trenkė į veidą. Mokytoja buvo pasimetusi, vaikai klasėje klykė, o mano išsilaisvinęs sūnus nubėgo į tualetą po šaltu vandeniu plautis veido. Tada jau buvo eita pas socialinę pedagogę, buvo eita pas slaugę. Sūnus buvo šokiruotas.
Aš per mokyklą tuomet paprašiau, kad skriaudiko mamai būtų perduoti mano kontaktai, kad mes išsiaiškintumėme, kas nutiko, nes labai bijojau, kad tai kartosis, jaučiausi nesaugiai dėl sūnaus ir jo klasiokų. Vietoje to gavau laišką iš direktorės Jurgitos, kad štai jūsų sūnus turi atsiprašyti berniuko, nes jis išprovokavo konfliktą, tariamai pats kaltas“, – pirmąja situacija dalijosi Anna.
Mama ramiai taip visko nepaliko. Ji pasakojo, kad tuo metu pati pagal sūnaus skriaudėjo pavardę susirado jo mamą ir šios pasikalbėjo apie įvykį. Pasak pašnekovės, buvo įdomu išgirsti tai, kad berniuko mamai mokykla perdavė visai kitokią istoriją nei ta, kuri iš tikrųjų vyko.
Mangirdą nuskriaudusio berniuko mamai mokykla situaciją paaiškino paprastai – „berniukai berniukiškai susimušė“.
„Aš tada jai paskambinusi paaiškinau, kad buvo užpuolimas, koviniai veiksmai, mes abidvi su ja pasikalbėjome ir išsiaiškinome“, – pasakojo Anna, kuri pridėjo, kad berniuko mama prašė ją informuoti, ar jos sūnus atsiprašė, o po savaitgalio buvo sulaukta skriaudiko atsiprašymo.
Vis tik tuo viskas nesibaigė. Mama pasakojo, kad po šio įvykio Mangirdas pradėjo pastebėti, kad mokykloje yra atidžiai stebimas – nuėjus į tualetą, ten po poros minučių pasirodydavo ūkvedys, ieškodamas Mangirdo, o koridoriuose mokytojos ėmė stebėti, į kurią pusę jis eina, net, pasak Annos, filmavo jį, sakydamos: „parodysiu direktorei, kaip tu elgiesi“.
„Prie jo ėmė kabinėtis mokytojos – kai pusė vaikų klasėje sėdėdavo su kepure, jam sakydavo – „Mangirdai, nusiimk kepurę“. Jis pasakė, kad kiti sėdi, juk čia nieko tokio, bet vis tiek liepė.
Yra kelios mokytojos, kurios perspėjo sūnų, kad visiems liepta jį stebėti ir rekomendavo jam elgtis atsargiau, būti ramesniu. Kai tuo tarpu vaikas turi spec. poreikius ir mokykla turi Pedagogų ir psichologų tarnybos (PPT) rekomendacijas neprovokuoti vaiko, nekelti jam įtampos, nes jam sunku valdyti savo emocijas“, – patirtimi dalijosi Anna.
Mamą iškvietė į mokyklą dėl galimų patyčių
Sulaukus 2023 metų sausio 26 dienos, Anna buvo iškviesta į Vaiko gerovės komisiją. Tuo metu Mangirdas buvo kaltinamas patyčiomis.
„Tada dar nežinojau, kad kol jis manęs laukė, direktorė jam ištarė tokius žodžius: „ar tu žinai, kad mokykla bet kada gali paruošti dokumentus ir tu keliausi į koloniją?“ Įsivaizduojate, 14 metų vaikui taip pasakė“, – sūnaus pasakojimu dalijosi mama.
Tuo metu Mangirdas buvo kaltinamas pavadinęs savo klasiokę „maža mergaite“. Anot Annos, klasiokė iš tiesų buvo žemiausia klasės mergaitė, o taip ji buvo vadinama visos klasės be tikslo įžeisti.
Vis tik tada, pasak pašnekovės, buvo surašytas pranešimas, kad jos sūnus skleidžia patyčias, o mergaitė dėl jo žodžių sunkiai išgyvena.
„Iš musės buvo padarytas dramblys ir dėl to mane pakvietė pasiaiškinti. Nežinojau tuo metu, kad vaikas jau prigąsdintas kolonija, ir, kai įėjome į kabinetą apie tai kalbėtis, direktorė ėmė rėkti: „Ar tu supranti, kad tu skriaudi mažą mergaitę, ji tokia jautri, tu toks didelis, tu ją gąsdini, ji tavęs bijo, negali miegoti.“
Mano vaikas visą laiką, kol direktorė kalbėjo, mėgino išsižioti, pasakyti kažką, kad jie nuo pirmos klasės ją taip vadina, juk nesako įžeidžiančių žodžių, tiesiog ji iš tiesų yra jų klasės maža mergaitė“, – įvykių eiga dalijosi mama.
Pasak Annos, taip direktorei pakeltu tonu kalbant su ja ir jos sūnumi, ji pastebėjo ant Mangirdo kaklo atsirandančias raudonas dėmes, kurios it voratinklis plėtėsi po kūną.
Kaip pasakojo mama, vėliau ji sužinojo, kad tai – reakcija į stresą. Prie viso to Mangirdas jau nebegalėjo kalbėti, jo akyse kaupėsi ašaros.
„Aš penkis kartus paprašiau Jurgitos – nustokite, paleidžiame vaiką, kalbėkitės su manimi, žiūrėkite, iki ko privedėte vaiką, bet ji buvo griežta, neišleido. Vėliau supratau, kad ji mus provokavo žinodama, kad sūnus turi hiperaktyvumą, kad būtų fiksuotas jo protrūkis, agresija. Tai nesigavo.
Tada aš pasakiau sūnui: „Mangirdai, pasiimk kuprinę, išeik į koridorių“. Jam reikėjo praeiti pro ją, kad išeitų iš kabineto, o tada direktorė ėmė stotis. Aš tuomet atsistojau tarp sūnaus ir direktorės, galvojau, nejaugi ji pastums mane, bet turbūt ji įvertino, kad neišeis. Tada vaikas išėjo“, – kalbėjo mama.
Anna pasakojo, jog susirinkime dalyvavo pavaduotojas ugdymui, socialinė pedagogė, kurie stebėjo visą šį įvykį. Prieš Mangirdui išeinant iš kabineto direktorė pridūrė, kad jis bus perkeltas į kitą klasę. Annos sūnus paprašė būti perkeltas bet kur, svarbiausia, ne į B klasę.
„Aš taip pat supratau, kad neturiu apie ką su direktore kalbėtis. Pasakiau, kad jai reiktų atlikti namų darbus – pasidomėti, kas yra paauglystė, hiperaktyvumas, savižala ir savižudybė. Su tais žodžiais išėjau. Kaip suprantu, aš ją labai įžeidžiau, nes prie visų daviau patarimų.
O dar einant kartu su Mangirdu namo, jis paklausė: „Mam, o į koloniją reikia kaip į mokyklą važinėti ar ten ir nakvoti reikia?“ Tada ir sužinojau, kodėl vaikas taip stipriai jaudinosi, nes jam buvo pagrasinta, kad tik nuo direktorės priklauso, ar jis keliaus į koloniją, ar ne“, – sakė mama.
Mokykla norėjo Mangirdą perkelti į B klasę
Praėjus dienai po šio susitikimo, penktadienį, Anna vis tik sulaukė pranešimo iš B klasės auklėtojos, kuri pranešė, kad Mangirdas tapo jos auklėtiniu.
Mama pasakojo, kad tą dieną Mangirdas prastai jautėsi, nenorėjo eiti į mokyklą, visą naktį praleido ant palangės mąstydamas, ką padarė ne taip ir kodėl „maža mergaitė“ yra įžeidimas. Pasak mamos, nuo įtampos jam sukilo temperatūra, jis buvo visas išbalęs.
„Aš mačiau, kad jis labai prastai jaučiasi, serga. Visą tą savaitgalį prasirašinėjome su direktore. Aš rašiau, kad taip daryti negalima, o ji aiškino, kad aš bloga mama, nesuprantu, kur vaikui geriau, kad mokykla supranta geriau ir aš turiu paklusti. Visi šie susirašinėjimai yra išlikę.
Mano vaikas vėliau atsisakė eiti į mokyklą, į B klasę, aš ėmiau su juo kalbėtis ir jis man sako: mama, jei tave į kalėjimą pasodintų ir sakytų, kad tik trims mėnesiams, ar tau patiktų? Supratau, kad ne“, – Mangirdo nenoru eiti į B klasę dalijosi mama.
Vėliau pašnekovė su sūnumi nusprendė kreiptis į PPT ir pasikalbėti su specialistais. Šie klausė Mangirdo, kodėl jam B klasė nėra tinkama, o šis savo nuomonę argumentavo.
Visai netrukus Anna su Mangirdu gavo psichiatro pažymą, kurioje specialistas paaiškino, jog vaikams, turintiems spec. poreikių, perkėlimas į kitą klasę, ypač į tą, į kurią vaikas nenori eiti, yra sunkus išbandymas, jiems sudėtinga koncentruoti dėmesį, dėl to tai nerekomenduojama.
„Aš persiunčiau mokyklai ir gavau iš PPT skambutį, kad jie paskambino į mokyklą, o šie yra geranoriškai nusiteikę į viską atsižvelgti.
Tada vėl mane mokykla pakvietė pas save, buvo maždaug vasario 7 diena. Aš buvau jau be vaiko ir dvi su puse valandos ta pati komisija, išvadinusi mano vaiką nusikaltėliu, mane akla ir nematančia realios padėties, pasiduodančia vaiko manipuliacijoms, teigė, kad B klasė geriausias pasirinkimas ir jie nepaisys prašymo neperkelti ir nepriims vaiko siūlomo kompromiso pereiti į kitą klasę.
Aš jau buvau visa apsiašarojusi, bet galėjau galvą į sieną daužyti ir vis tiek niekas nieko nebūtų padarę... Kai mano vaiką išvadino nusikaltėliu, paprašiau kiekvienam iš susirinkusiųjų pažiūrėti man į akis ir pasakyti, ar pritaria direktorės žodžiams, ar taip pat galvoja. Visi, apart socialinės darbuotojos, pritarė“, – susigraudino mama.
Po tokio susitikimo Anna nebegalėjo ilgiau būti su mokyklos vadovybe. Pasak jos, šie dar mėgino siūlyti kažkokias sąlygas, tačiau po to, kai sūnus buvo išvadintas nusikaltėliu, ji girdėti nieko nebenorėjo.
Nusivylusi mama tuo metu pasakė, kad jeigu reikės – kovos už savo vaiką ir kreipsis į aukštesnes instancijas.
„Apsiverkusi dar išeidama padėjau parašą, kad susitikime sudalyvavau“, – pridūrė ji.
Mama sulaukė žinutės iš vadovybės
Anna pasakojo, kad išėjus iš mokyklos ji sulaukė vadovybės pranešimo – Mangirdą perkelti į kitą jo pasiūlytą klasę jie sutiko, tačiau su sąlyga, kad mama pasirašys trišalę sutartį.
Šią sutartį mama paprašė atsiųsti jai paštu, tačiau jai buvo atsakyta, kad tuomet, kai sutartis bus paruošta, ji turės atvykti į mokyklą.
„Tada paskambinau į Vaikų teisių apsaugos tarnybą ir sakiau, kad vaikas buvo verčiamas eiti ten, kur nenori, dabar jau mokykla pritarė vaiko norui pereiti į kitą klasę, tačiau yra reikalaujama pasirašyti sutartį.
Klausiau, ką man daryti – eiti su kamera, filmuoti, fotografuoti visus įvykius? Jie man atsakė, kad filmavimas ir fotografavimas niekuo nepadės, reikia gauti sutartį per mokyklos oficialų elektroninį paštą“, – teigė mama.
Tuomet Anna ėmė svarstyti, kaip jai pasielgus, kad galėtų gautų sutartį iš mokyklos vadovybės elektroniniu paštu. Netrukus ji sulaukė skambučio iš direktorės pavaduotojas ir pranešė jai, kad sunkiai serga, tad sutartį vis tik reikės pasirašyti namuose.
„Ji vis bandė mane įkalbinti, tačiau nesutikau. Galiausiai, atsiuntė iš oficialaus mokyklos psichologės pašto. Sutartis yra paviešinta laidoje „Prieš srovę“, ten nurodyti punktai, vienas iš jų – Mangirdas per ilgąją pertrauką, skirtą pavalgymui, privalo eiti į biblioteką ramiai pasėdėti arba pas ūkvedį.
Taip pat buvo dar daug visokių punktų – draudžiamų daiktų nesinešti, tokių kaip dezodorantas, kad nieko nepadegtų, o paskutinis buvo kaip vyšnia ant torto – gavus bent vieną anoniminį pranešimą apie šių ir kitų mokyklos taisyklių nesilaikymą, automatiškai vaikas keliaus į B klasę“, – pasakojo ji.
Gavusi šią sutartį Anna jau sekančią dieną kartu su sūnumi nuvyko į Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą (VVTAĮT) pranešti apie tai, kas dedasi mokykloje. Vėliau prasidėjo jos ir mokyklos bendravimas su institucija. VVTAĮT atlikus išsamų tyrimą nustatė, kad mokykla padarė keturis vaiko teisių pažeidimus.
Slaptas jaunesniojo sūnaus vizitas pas psichologę
Maždaug po mėnesio buvo penktadienio diena ir Anna su vyru negalėjo prisiskambinti savo Mantvidui – vienam iš Mangirdo jaunesnių broliukų dvynių. Mama pasakojo, kad tuo metu jis prašėsi pas draugą į svečius, tačiau šeima jo neišleido ir berniukas supyko.
„Kai jis prašėsi pas draugą, pasakiau, kad kai susitars su draugo tėčiu, tada galės važiuoti. Vieną kartą jis jau buvo nuvažiavęs, stovėjo ir laukė lauke, nes pas draugą ir jo tėtį buvo kitų planų. Tada man per kamščius reikėjo jo važiuoti paimti, tad su klasioko tėčiu sutarėme, kad kai susitarsime, tada ir galės maniškis pas draugą atvažiuoti.
Jis spėjo paskambinti mano vyrui, paklausti, ar gali pas draugą, o vyras perklausė, ar mama jau susitarė dėl vizito. Tada mano 8 metų vaikas, turintis spec. poreikius, nerimo spektro sutrikimą, disleksiją, disgrafiją, labai jautriai sureagavo ir pasakė, kad išvis namo negrįš.
Jis labai supyko, nes, pasirodo, pas jo draugą nuėjo kitas berniukas, jis tai pamatė per langą ir įširdo. Tuomet mokykloje taip ir pasakė, kad jo tėvai blogiausi, namo negrįš“, – pasakojo Anna.
Pašnekovės teigimu, mokykla šia situacija pasinaudojo. Be mamos žinios atvedus vaiką pas psichologę, nors konsultacija tai dienai nebuvo suplanuota, jis pasiskundė, kad gauna mažiau dienpinigių nei broliai, turi prastesnį telefoną, o jo vis klausė, ką blogo jam daro tėvai.
Psichologė „saldžiai pašnibždėjo, kad padės gauti jam naują telefoną, pakalbės su tėvais, kad daugiau dienpinigių duotų, jeigu jis papasakos, kad kai buvo mažas, gavo mušti iš mamos su ranka, o iš tėčio su diržu, bet jam neskaudėjo“.
Nieko nežinodama apie Mantvido apsilankymą pas psichologę, nesulaukdama sūnaus atsakymo į skambučius, Anna nuvyko į mokyklą. Berniukas, turintis neurologinį sutrikimą, kai susierzindavo bėgdavo slėptis, bet mama jau žinojo, kaip į tai reaguoti.
„Aš žinau, kad tada reikia jį kalbinti per atstumą, žinau jo mėgstamas veiklas. Mes pasikalbėjome, kad keliausime jam išrinkti vasarai planuoto naujo dviračio ir už rankytės išėjome iš mokyklos. Viskas buvo gerai.
Panašios situacijos, kai vaikas susinervina ir bėga slėptis, buvo dažnos nuo pat pirmos klasės. Mokyklos būdintis darbuotojas jau žinojo, kad jei aš atėjau į mokyklą, tai iš tolo ant pirštų rodydavo 2 ar 3, tai reiškia, kokiame aukšte pabėgo mano vienas iš dvynių.
Jis atsukdavo kameras bei padėdavo rasti vaiką, paskambindavo man ir pasakydavo, ar nubėgo į tualetą, ar į kitą korpusą, ar iš viso į lauką. Tai buvo įprasta praktika, net komandinis darbas.
Tad tęsiant pasakojimą, šeštadienį suderinome su jo draugo tėčiu, kad Mantvidas vyks su nakvyne pasisvečiuoti, išsiaiškinome, kad berniukas yra jo geriausias draugas, o ne ko kito. Jam tai labai svarbu“, – dalijosi mama.
Iš Annos buvo atimti vaikai
Pirmadienį visi Annos vaikai keliavo į mokyklą, o antradienį ji sulaukė skambučio iš Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos.
Pasak Annos, skambinusi moteris prisistatė, iš kur skambina, pranešė, kad dėl smurto artimoje aplinkoje Mantvidas laikinai bus paimtas iš šeimos. Mamos buvo paprašyta rekomenduoti vaikams artimą globėją, kuris galėtų prisiimti globą.
„Aš pasimečiau, pasakiau, kad senelis, padiktavau telefono numerį. Ji padėkojo. Sėdėjau penkias minutes apdujusi, tik po to smegenys ėmė veikti. Perskambinau į tą numerį, paprašiau patikslinti, į kokį miestą skambino, koks mano asmens kodas, koks vaiko vardas, mokyklos pavadinimas.
Aš norėjau išgirsti, kad kažkur klaida, bet ne. Viskas atitiko. Man pasakė, kad šiuo metu bendraujama su mokyklos atstovais, su vaiku, aš būsiu informuota apie tyrimo eigą. Tada aš parašiau žinutę vyresniajam vaikui, kad paskambintų, pranešiau apie situaciją.
Pasakiau, kad mokykla rado kažkokį būdą mums pakenkti ir kad paglobotų kitą iš dvynukų, kuris turi Aspergerio sindromą (autizmo formą), nes nežinojau, kaip jis sureaguos. Tuo metu net nežinojau, ar senelis sutiks prisiimti vaikus, nes tarp jų nėra stipraus, gilaus ryšio – aplankome, bendraujame, bet ilgesniam laikui vaikai pas jį nėra buvę, nenakvojo nė karto.
Neužilgo gaunu žinutę: „Mama, jau ir manęs atėjo, prašo kažkur eiti.“ Visai netrukus gavau skambutį iš specialistės, klausė, ar gali senelis visus tris vaikus paimti. Aš taip nustebau, paklausiau jos, negi visi trys skundžiasi smurtu? Mane informavo, kad pagal algoritmą jie privalo paimti visus vaikus“, – neįtikėtinomis tuometinėmis žiniomis dalijosi mama.
Ji pasakojo, kad vaikai buvo paimti vidurdienį, apie 12 valandą, o senelis jų atvyko tik apie 14 valandą. Tuo metu visi vaikai sėdėjo ant suoliuko su specialistėmis, visa mokykla juos matė, o klasiokai pribėgdavo paklausti, kas nutiko trims Annos vaikams.
Nutikus šiai situacijai Annos vyras ją kvietė eiti kartu į mokyklą, tačiau ji pasakojo, kad suprato – nuėjus teks susidurti su provokacijomis. Tuo metu ji pasirinko susisiekti su Vaikų teisių apsaugos specialiste ir jai pranešė, kad sulaukė keršto iš mokyklos dėl bendravimo su institucijomis, vadovybė siekia ją įskaudinti.
„Tą pačią dieną mane pakvietė į VVTAĮT ir buvo pakalbėta, savo poziciją išsakiau. Visi vaikai ištirti Raidos centre, jie turi spec. poreikių, paaiškinau, jog smurto nebuvo, nes jis būtų buvęs pastebėtas Raidos centre, kur su vaikais dirba psichologų komanda“, – pasakojo mama.
Ji teigė, kad nors tarnybų buvo liepta nemėginti susisiekti su vaikais, nelankyti jų, tačiau taip pasielgti Anna negalėjo. Ji pasakojo, kad nuvykusi pas senelį pamatė savo vaikus.
Visi buvo sutrikę, tačiau Mantvidas labiausiai išgyveno visą situaciją. Vaikai negalėjo suprasti, kodėl negalima grįžti namo, nežinojo, ką atsakyti draugams, kas čia vyksta. Pasak mamos, broliai pyko ant Mantvido, o Mantvidas užsiblokavo, nekalbėjo, urzgė ir šnypštė.
„Vyresnysis pyko, kad senelis neleido niekur išeiti, nei pas draugus, nei sportuoti. Aš paprašiau, kad Mangirdas eitų į kitą kambarį ir savo pykčio nelietų prie broliukų.
Manfredas sėdėjo su ausinėmis, žaidė su kompiuteriu ir klausinėjo, kada galės grįžti namo, nes pas senelį praustis į vonią jam nesinorėjo eiti. Jam, kaip autistui, svarbu, kad jį supanti aplinka būtų tokia pati, nesikeistų.
Mantvidas, kuris neva pasiskundė dėl smurto, buvo po užklotais, šnypštė, vaidino kačiuką ir nekalbėjo, nenorėjo būti apkabintas... Aš vis verkiau, o vaikas jautėsi kaltas, kad nėra su manimi. Jis sakė, kad blogai padarė, o aš jam pasakiau, kad čia ne jis, o mokykla kalta“, – graudinosi Anna.
Tam, kad maksimaliai sumažintų vaikų įtampą ir stresą, Anna iš namų pas senelį atvežė vaikų patalynes, žaislus, Wi-Fi įrenginį, nes senelis neturėjo interneto. Mama bandė sukurti kuo panašesnę į namų aplinką.
„Per pirmąjį vakarą Mantvidas seneliui papasakojo, kad „jei aš nepasakyčiau, kad kažkada tėvai mušė, mane atiduotų policijai“. Taip jam pasakė direktorė prieš atvykstant VVTAĮT specialistėms ir prižadėjo, kad „tetos pasikalbės su tavo tėvais ir tu gausi dienpinigių kaip didesnis brolis ir naują telefoną“, – nurodė mama.
Neilgai trukus, kovo 10 dieną į mamos globą vėl buvo sugrąžinti Manfredas ir Mangirdas, o kovo 13 dieną – Mantvidas.
Vaikų teisių apsaugos kontrolierė patvirtino – mama teisi
Po tokio išgyvento siaubo mama kreipėsi į policiją, kurioje buvo pradėtas tyrimas, į žiniasklaidą, TV3 laidoje „Prieš srovę“ papasakojo apie situaciją.
„Aš policijai nešiau visas pažymas, kad vaikai tikrai lanko psichiatrus, psichologus, niekas nepastebi smurto, tik mokykla taip nusprendė“, – sakė mama.
2024 metų gegužės mėnesį po ilgo bendravimo su VVTAĮT Anną pasiekė kontrolierės išvados, jog iš tiesų buvo nustatyti keturi vaikų teisių pažeidimai. VVTAĮT kontrolierės išvadose buvo paminėta rekomendacija kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo. Anna taip ir padarė.
Nepaisant pradėtų tyrimų, kontrolierės išvadomis, vaikams trauma po šių įvykių išliko. Mama pasakojo, kad disleksiją turinčio Mantvido būklė pablogėjo – jis ėmė daugiau nervintis, jam ėmė sunkiau sektis skaityti ir rašyti.
„Pirmoje klasėje jam nustatyti vidutiniai mokymosi sunkumai ir surašyta nemažai rekomendacijų mokyklai, o jau ketvirtoje, pakartotinai ištyrus PPT, mokymosi sunkumai patapo dideliais, kas akivaizdžiai įrodo, kad padaryta žala yra milžiniška.
Mes visą vasarą ieškojome užsiėmimų su vaikais, kad jie galėtų atsigauti. Mes vykome į išvykas, žvejojome, važiuodavome į šuniukų, kačiukų prieglaudas, tiesiog užiminėjau juos ir maksimaliai norėjau pakrauti gerais prisiminimais.
Aš bandžiau atstatyti pasitikėjimą savimi, daug darbo buvo įdėta. Galų gale Mantvidą pervedžiau į klasę pas brolį, įvykis juos suartino. Sutarėme, kad broliai nesipeš, o jis jau buvo laukiamas klasėje, į ten puikiai įsiliejo.
Vis tik mane neramino tai, kad jis pasakojo, jog kai pamatydavo direktorę mokykloje, bėgdavo į kitą aukštą, vengdavo praeiti pro direktorės kabinetą. Dabar jis jau drąsesnis, dabar jau nebebijo direktorės“, – sakė ji.
Kodėl Anna nevedė vaikų į kitą mokyklą?
Turbūt ne vienam smalsu išgirsti, kodėl mama vis tik nusprendė kovoti su mokyklos vadovybe, o ne ieškoti kitos mokyklos savo trims vaikams.
Anna atsakė paprastai – mokykla yra vos vienos sankryžos atstumu nuo vaikų namų, o vyresniajam tebuvo likę vos keli mėnesiai iki egzaminų periodo.
„Mūsų mažieji anksčiau lankė darželį greta mokyklos, tad visi klasiokai, paralelinių klasių mokiniai yra kiemo draugai, tiesiog čia yra jų chebra. Jie jokiu būdu nenori išeiti, nes visus būrelius lanko su tais pačiais vaikais, čia jų geriausi draugai.
Konfliktas yra tik su administracija. Iš mokytojų buvo tik viena kita mokytoja, kuri palaikė direktorę, dauguma palaikė mus“, – sakė ji, pridurdama, kad taip pat nėra taip paprasta spec. poreikių vaikams pakeisti mokymosi aplinką.
Šiuo metu Anna vis dar bylinėjasi teisme su mokyklos vadovybe. Pasak jos, nors istorija dar nebaigta, tačiau ji jaučia pareigą dalintis šia istorija, nes nukentėjusių žmonių nuo psichologinio smurto mokykloje yra ir daugiau.
„Blogiausia tai, kad padariusieji žalą vis dar dirba mokykloje, jokios atsakomybės neneša ir toliau gali žaloti vaikus, šeimas.
Kiek tėvų pasirenka lengvesnį, kaip jie mano, būdą, tiesiog pakeisti mokyklą, bet mokyklose lieka tie patys skriaudėjai, tie patys mobingo, patyčių metodai. Vaikai užauga traumuoti. Jei nieko nekeisime, tai tęsis amžinai. Kas, jei ne aš, pakovos už vaikus?
Noriu paviešinti, nes turime sustabdyti psichologinį smurtą mokyklose, dėl kurio vaikai negali jaustis gerai. Šiuo metu abu dvynukai lanko šią mokyklą ir tik dabar, pagaliau, mokykla ėmė elgtis geranoriškai su vaikais, kurie turi spec. poreikius“, – paaiškino ir užbaigė pokalbį ji.
Mokyklos atsakas į istoriją
Naujienų portalui tv3.lt susisiekus su Vilniaus Jono Basanavičiaus progimnazijos direktore dėl komentaro, buvo sulaukta atsakymo iš progimnazijos raštinės. Nuo platesnių paaiškinimų jie susilaikė.
„Ši pozicija progimnazijai yra žinoma, su ja nesutinkame. Dėl asmens duomenų apsaugos ir jautrios informacijos, susijusios su nepilnamečiais vaikais, detalių komentarų teikti negalime.
Galime patikinti, kad visi sprendimai priimami vadovaujantis galiojančiais teisės aktais ir siekiant užtikrinti saugią bei palankią ugdymosi aplinką visiems mokiniams, bendradarbiaujant su atsakingomis institucijomis“, – pranešime rašė jie.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
Visi turi būti savo vietose.
Dabar sėdi klasėje su spec poreikiais nieko neveikia tik trukdo, nafek jiems reikia būti tose klasėse. Jiems turi būti spec įstaigos kaip ir buvo.
O tokiems taigi mano laikais,tai tokius surinkdavo į vieną mokyklą ir jie ten visi socializuodavosi ir patenkinti būdavo. Nereikdavo laukti kol koks Jonukas nustos erzinti kitus ar taburetes mėtyti...
