Susirgus sunkia liga Viktorija tapo bejėgė it kūdikis, jos kūnas buvo paralyžiuotas – teko iš naujo mokytis paprasčiausių dalykų – atsisėsti, atsistoti, vaikščioti.
Nors dabar Viktorija daug dirba, kad galėtų būti savarankiška, vis tik savo ligos istorijos pasakoti pati nenori, nes dar per sunku tai prisiminti.
Tragedija, nutikusia jų šeimai, sutiko pasidalinti Viktorijos mama Ramunė, kuri dukrą lydėjo nuo pirmųjų pajustų ligos simptomų iki dabar.
Ligą išdavė 1 simptomas – galvos skausmas
Mintimis nusikėlusi į 2023 metų spalio pradžią, Ramunė pasakojo, kad Viktorija buvo tik ką paminėjusi savo 31-ąjį gimtadienį.
Vis tik netrukus po šventės moteris pradėjo mamai skųstis galvos skausmu. Kadangi simptomas, rodos, įprastas, iš pradžių Viktorija mėgino malšinti skausmą vaistais.
„Galvos skausmas vartojant vaistus nepraėjo, dėl to Viktorija nuėjo į vaistinę, paprašė stipresnių vaistų. Visgi, ir jie nepadėjo, skausmas pradėjo tik stiprėti, tad ji kreipėsi pas šeimos gydytoją ir gavome siuntimą į klinikas.
Maždaug spalio viduryje mes pirmą kartą nuvykome į klinikas, mums padarė galvos tomografiją, sulašino lašelinę su nuskausminamaisiais. Deja, tomografija tąkart nieko neparodė, indikacijų nebuvo ir mes buvome išsiųstos namo“, – tuo metu dar nieko pikto neįtardama pasakojo Ramunė.
Nors atrodė, kad lašelinė su nuskausminamaisiais turėjo būti veiksminga priemone Viktorijos skausmo malšinimui, visgi jis nesiliovė ir tęsėsi.
Ramunė su Viktorija į šeimos gydytoją kreipėsi antrą kartą, o tada gavo siuntimą į ligoninę, tačiau, kaip sako mama, „jie tik sulašino lašinę su nuskausminamaisiais ir išleido namo, nematė indikacijų guldymui į stacionarą“.
Nustatė retą limfomos formą
Pagal Ramunės pasakojimą buvo galima suprasti, kad Viktorijai po vizito ligoninėje pradėjo blogėti ne dienomis, o valandomis. Prie skausmo prisidėjo pykinimas ir vėmimas, tapo sunku vaikščioti.
„Ir jau spalio 18 dieną kviečiau greitąją. Ji nuvežė į klinikų priimamąjį, kur apžiūrai buvo pakviestas neurologas. Mes įsiprašėme, kad Viktoriją paguldytų stebėjimui nors kelioms dienoms.
Neurologijos skyriuje būklė blogėjo, buvo atliekama daug tyrimų iš kraujo, atlikta punkcija, užrašė magnetinio rezonanso tyrimui, kurio reikėjo laukti tris dienas, bet Viktorija jau pati nebeatsistodavo, nepakeldavo kojų, rankų. Taip pat kažkas buvo negerai jos akims, sutriko rijimo funkcija“, – sakė Ramunė.
Stebint dar tik ką sveiką buvusią, o dabar pačia savimi negalinčią pasirūpinti dukrą mamai plyšo širdis. Pašnekovė sakė, kad tikėjosi gauti atsakymą, kas darosi su dukra, iš magnetinio rezonanso tyrimo atsakymų.
Tik gavus magnetinio tyrimo išvadas, pas Viktoriją iškart buvo iškviesti Reanimacijos skyriaus gydytojai, kurie netruko pastebėti, kad pradeda trikti ne tik jaunos moters rijimo funkcija, bet ir kvėpavimas. Tuomet Viktorija nedelsiant buvo perkelta į Reanimacijos skyrių:
„Kai atėjau po nakties pas ją į reanimaciją, Viktorijai jau buvo įstatytas kvėpavimo vamzdelis, kuris vėliau buvo pakeistas į tracheostomą, Viktorija tik miegojo, pajungta prie daugybės aparatų. Ir tik po smegenų biopsijos buvo nustatyta liga – anaplazinė didelių ląstelių limfoma.“
Viktorijos mama: „Man buvo labai blogai“
Tokios netikėtos naujienos stipriai sukrėtė Ramunę. Ji pasakojo negalėjusi patikėti, kad visai neseniai jai su Viktorija minėjus gimtadienį, dabar jos dukters gyvybė pakibo ant plauko.
Pasakodama apie išgyventus jausmus susirgus dukrai Ramunė prisipažino, kad šį laiką prisiminti labai sunku. Tuo metu atrodė, kad žemė išslydo iš po kojų.
„Man buvo labai blogai, aš atsiskyriau nuo visų... Buvo labai labai sunkus laikas“, – graudinosi pašnekovė.
Pasak jos, kai jau buvo nustatyta liga, medikai į tokią diagnozę reagavo greitai ir pritaikė Viktorijai reikalingą gydymą. Pasak Ramunės, visa laimė, kad gydymas dukrai tiko, suspindo viltis – Viktorijos būklė ėmė gerėti.
Reanimacijoje pacientų lankymas galimas du kartus į dieną po vieną valandą. Ramunė visas galimas lankyti valandas ir praleisdavo prie Viktorijos. O reanimacijoje Viktorijai teko praleisti net 50 dienų.
„Kai iš reanimacijos Viktoriją perkėlė į imunosupresuotųjų skyrių, ten jau ir aš turėjau galimybę būti kartu dieną / naktį. Aš ją visada morališkai palaikiau, rūpinausi, stebėjau būklę ir, esant reikalui, galėjau kviesti medikus.
Ten praleidome du su puse mėnesio, o pasiekus remisiją ir būklei pagerėjus, Viktorija buvo perkelta į reabilitacijos skyrių“, – pasidžiaugė mama.
Elementariausių veiksmų mokėsi iš naujo
Santaros klinikų Reabilitacijos skyriuje Viktorija praleido 100 dienų. Ten ji kiekvieną dieną mankštinosi, mokėsi tų veiksmų, apie kuriuos sveika Viktorija nė nebūtų susimąsčiusi:
„Kairė kūno pusė atsistatinėjo greičiau, dar begulint skyriuje jau kaire ranka galėjo pavalgyti, nulaikyti telefoną, o dešinė pusė buvo stipriau pažeista.
Reabilitacijoje, specialistų pagalba, Viktorija stiprėjo, nebereikėjo galvos įtvaro, pasodinta į vežimuką jau pati nuvažiuodavo į kineziterapijos ir ergoterapijos sales.“
Išleistos namo Viktorija su mama jau jautėsi tvirčiau, bet darbas toli gražu nebuvo baigtas.
Kaip sakė Ramunė, po ligoninės visus metus kiekvieną dieną važiuodavo į kineziterapijos užsiėmimus, dabar – du kartus per savaitę mankštinasi su kineziterapeuto pagalba, du kartus per savaitę lanko užsiėmimus su triračiais.
Namuose taip pat sportuoja – Viktorijai yra įrengta sienelė pratimams, turi bėgimo takelį, ant kurio mažais žingsneliais pašnekovės dukra pamažu juda:
„Dabar jau lengviau. Aišku, dar reikia pagalbos, bet jau kažką gali pati. Jau ir su vaikštyne trumpus atstumus namuose paeina“.
Didžiausias noras – Viktorijos savarankiškumas
Pasiteiravus Ramunės, kaip ji pati atlaiko tokį sudėtingą išbandymą, pašnekovė prisipažino, kad sunku yra ne tik tam, kuris serga, bet ir tam, kuris yra šalia.
„Tu kaip kareivis – negali sirgti, negali kitur būti, turi prisitaikyti prie ligonio poreikių, padėti jam stiprėti. Pirmyn veda tikėjimas, kad viskas bus gerai“, – pasakojo ji.
Vis tik Ramunė pridūrė, kad Viktorija – tikra kovotoja, turinti daug valios sportuoti, tikinti savo galimybėmis įveikti likimo skirtus sunkumus ir vėl grįšti į savarankišką gyvenimą. Didžiausias noras – grįžti į savo namus, kur jau nebuvo nuo pat 2023-ųjų spalio.
Viktorijos reabilitacijai įkurtas paramos fondas. Visus, norinčius prisidėti prie Viktorijos reabilitacijos:
Viktorijos Kaušynytės labdaros ir paramos fondas
Kodas 307159481.
A.s. LT327300010194659856 Swedbank
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
Visiskai
