Dažniausiai sukčių naudojamos programėlės
Naujienų portalui tv3.lt D. Ambrazevičius sakė, kad pagrindiniai įrankiai sukčių darbe tebeišlieka SMS žinutės ir elektroniniai laiškai, vis tik taip pat yra naudojamos tam tikros programėlės.
Dvi iš jų – „WhatsApp“ ir „Telegram“ yra naudojamos susirašinėjimui, pakanka turėti žmogaus telefono numerį, kad būtų galima siųsti įvairius pranešimus.
„Pavyzdžiui, net tokios įmonės kaip „DPD“ siunčia pranešimus per susirašinėjimo programėles apie siuntų pristatymą, todėl žmonės pripranta prie tokių žinučių ir sukčiams tampa lengviau tuo pasinaudoti“, – dalijosi jis.
Taip pat etinis hakeris nurodė atvejį, kuomet kaip įrankiu apgavystei buvo naudojamasi pažinčių programėle. Pasak jo, žmogus neva susipažino su Filipinuose gyvenančia mergina, ėmė su ja bendrauti ir siųsti intymias nuotraukas bei vaizdo įrašus.
Vėliau mergina ėmė jį šantažuoti – reikalavo pinigų grasindama, kad visą medžiagą nusiųs jo „Instagram“ sekėjams.
„Įdomu tai, kad vėliau su juo susisiekė ir kiti žmonės, kurie taip pat reikalavo pinigų. Jis kreipėsi į mane klausdamas, ką daryti.
Tokiu atveju svarbiausia – nepervesti pinigų, užblokuoti visus kontaktus ir apie situaciją pranešti tiek platformos administracijai, tiek policijai.
Šiuo metu pažinčių programėlės yra vienas sparčiausiai populiarėjančių sukčiavimo kanalų“, – nurodė jis.
Dirbtinis intelektas – tikras sukčių draugas
D. Ambrazevičius taip pat pasakojo, kad dabartinis dirbtinio intelekto panaudojimo populiarumas taip pat neaplenkė sukčių. Jis pasakojo, kad labai dažnai šis metodas naudojamas žmonių šantažavimui.
Pasak jo, pakanka paimti žmogaus nuotrauką iš socialinių tinklų ir dirbtinio intelekto pagalba galima sukurti netikrą nuogo asmens atvaizdą. Tuomet žmogus yra šantažuojamas, reikalaujama pinigų, antraip grasinama, kad nuotrauka bus išplatinta asmens sekėjams.
„Amerikoje labai paplitęs vaikų šantažas. Nusikaltėliai paima vaikų nuotraukas iš socialinių tinklų, dažniausiai iš tėvų „Instagram“ ar „Facebook“ paskyrų.
Iš tų nuotraukų sukuriami netikri vaizdai, o vėliau žmonės šantažuojami – arba sumokėk pinigus, arba atlik tam tikrus veiksmus, priešingu atveju šios nuotraukos bus išplatintos“, – sakė jis.
Taip pat, anot jo, dirbtinis intelektas pagerino fišingo laiškų kokybę, dėl to laiškuose mažiau kalbos klaidų. Taip pat dirbtinis intelektas geba parašyti labai įtikinamus ir taisyklingus tekstus.
„2024 metais viena įmonė tapo „deepfake“ atakos auka. Darbuotojas dalyvavo vaizdo skambutyje, kuriame matė, kaip jam atrodė, savo finansų vadovą. Gavęs nurodymus, jis atliko 15 pavedimų ir pervedė apie 25 mln. dolerių.
Tik po dviejų savaičių paaiškėjo, kad tikrasis finansų vadovas jokių nurodymų nebuvo davęs. Vaizdo skambutyje matytas žmogus buvo dirbtinio intelekto sukurtas jo atvaizdas. Tai rodo, kad jau prieš porą metų tokios technologijos buvo pakankamai pažengusios, jog apgautų žmones“, – teigė jis.
Taip pat, anot jo, neretai pasitaiko, kad sukčiai bando paveikti dirbtinio intelekto pateikiamus atsakymus internete. Anot jo, jeigu žmogus ieško banko telefono numerio, dirbtinis intelektas gali pateikti sukčių įrašytą numerį.
„Lietuvoje kol kas tokių atvejų beveik nėra, tačiau nemanau, kad tai ilgai nesikeis. Todėl svarbiausia – nepasitikėti aklai tuo, kas rodoma kompiuterio ekrane. Visada verta informaciją pasitikrinti kelis kartus“, – patarė jis.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt


