Laidoje „Visi mes žmonės“ savo prekinio ženklo įkūrėja dizainerė Julia Janus atvirauja kaip niekada anksčiau – atsisakant savo ženklo, moteriai sunkiausia užduotis buvo paleisti savo darbuotojus.
„Man skaudėjo tik tuomet, kai turėjau pradėti atleisti žmones. Kadangi buvau sukūrusi labai tvirtą organizaciją, ne tik su gerais specialistais, bet ir santykis buvo labai artimas su visais. Mes kartu gyvenome šitą darbą, čia buvo antrieji namai. Dėl to mano trauma vidinė buvo labai stipri“, – neslėpė pašnekovė.
Norėjo būti pripažinta
Pati J. Janus laidoje prisiminė ir savo prekinio ženklo istoriją, kuri prasidėjo nuo gana unikalios misijos, kuri vėliau pasirodė ganėtinai sunkia užduotimi.
„Man atrodė, kad pasaulyje yra be galo daug žmonių, kurie yra diskriminuojami mados verslo ir industrijos. Yra sukurtas mitas apie kūno grožį, kuris yra pernelyg stipriai išbalansuojantis žmogaus savivertę. Ir tada man kilo klausimas – o kas jiems ir apie juos?“, - sako moteris.
Taip pamažu dizainerė pradėjo puoselėti savo verslo idėją ir nusprendė save realizuoti, kurdama kolekcijas. Jos iš pradžių buvo gaminamos plačioje dydžių skalėje, labai apgalvotais audiniais, kad žmogus jaustųsi patogiai, galėtų judėti ir jaustų laisvę.
„Aš kaip ir kiekvienas žmogus noriu būti pripažinta, nesvarbu kieno – tėvų, vaikų, draugų. Pripažinta ir mylima, mes visi šito norime. Mano kūrybinė energija ir jėga yra tokio dydžio, kad man reikėjo didesnio pripažinimo. Tai buvo pagrindinis mano variklis. Ir aš jį gavau. Aš dabar galiu pasigirti virš 10 tūkst. lojalių klientų ir per 9 metus išaugintu tinklu, kurį dabar pati savo rankomis uždarau“, – atvirai kalba J. Janus.
Ženklas pasiekė stiklines lubas
Kaip pasakoja pati dizainerė, Lietuvos rinkoje jos prekės ženklas pasiekė savo galimybių ribas: tiek būti parduotas, tiek plėstis, tiek būti žinomas.
„Kaip ekonomistai sako – „Pasiekė stiklines lubas“. Lietuvoje buvo 5 parduotuvės: 3 Vilniuje ir po vieną Kaune bei Klaipėdoje. Taip pat internetinė parduotuvė, kuri veikė Lietuvoje ir siuntė aplink pasaulį, frančizinė parduotuvė Kijeve ir didmeninės prekybos taškai Belgijoje, Vokietijoje, JAV, Kanadoje, Australijoje, Rusijoje bei Kinijoje. Nei vienam Lietuvos dizaineriui iki šiol nepavyko to pasiekti“, – tikina J. Janus ir priduria:
„Turiu sukaupusi labai didelę patirtį, esu linkusi ja pasidalinti. Tiesiog reikia ateiti ir paprašyti. Paaiškėjo, kad sunkiausia yra vienam mažam perlaužti verslo sistemą. Arba yra drabužiai labai liekniems žmonėms arba labai storiems, o auksinis viduriukas blaškosi. Diskriminacija yra nuo pat sistemos pradžios. Tai yra kova su vėjo malūnais. Gal nuskambėsiu liūdnai daugeliui dizainerių, bet tai yra beviltiška“.
Verkė mėnesį ir gėrė antidepresantus
Moteris neketina slėpti – atsisveikinti su savo prekės ženklu – tai paleisti savo kūrybinį kūdikį. Jos teigimu, moteris praleido net mėnesį laiko, verkdama namuose kiekvieną vakarą.
„Mano vyras gali papasakoti, kiek vakarų aš jam verkiau. Dieną atlaikau čia su visais pokyčiais, kalbėti su žmogumi su vienu ar su kitu, tempti savo dienas tokioje atmosferoje, tvarkytis su procesų užbaigimu. Nutraukti kontraktus, atsiskaityti, suplanuoti išėjimą. Tada blioviau kas vakarą. Truko tai mėnesį. Bet tai yra natūralu. Jeigu tas projektas, kuris vadinosi „Julia Janus“ kūrybinis kūdikis buvo, tai aišku, kad reikia jį paleisti, jį reikia išliūdėti“, - pasakoja moteris ir atvirauja, kad ji bandė gerti net ir antidepresantus:
„Bandžiau gerti antidepresantus, bet po savaitės nusprendžiau, kad su jais ar be jų man vis tiek liūdna, tai kam man jų reikia. Todėl išmečiau ir liūdėjau be jų. Čia buvo panašiai kai stojau į dailės akademiją ir manęs nepriėmė net egzaminų laikyti, tai va toks nusivylimas, tik jo dydis didesnis. Paskui aš metus labai daug dirbau ir kitais metais įstojau ir mano balai buvo patys aukščiausi. Todėl, manau, kad aš vėl kažkur stoju“.
Visą laidą „Visi manes žmonės“ rasite čia.
