Valstybių vadovai aptarė dvišalių santykių stiprinimą, regiono saugumą ir gynybą, paramą Ukrainai, strateginius energetikos ir transporto infrastruktūros projektus bei ekonominio bendradarbiavimo plėtrą, skelbia Prezidento komunikacijos grupė.
Lietuvoje – Latvijos prezidento vizitas
Latvijos Prezidento valstybinis vizitas Lietuvoje vyksta po 15 metų pertraukos ir sutampa su svarbiomis dvišalių santykių sukaktimis – minimos 35-osios diplomatinių santykių atkūrimo ir 105-osios, kai Latvija pripažino Lietuvą de jure, metinės.
„Lietuvą ir Latviją sieja išskirtinis ryšys – bendra istorija, baltiškas paveldas ir vertybės, kurias kartu giname iki šiol. Šiandien mūsų istorinė vienybė tapo strateginiu pranašumu – kartu esame artimiausios sąjungininkės Europos Sąjungoje, NATO, Šiaurės ir Baltijos šalių šeimoje“, – sakė Prezidentas.
Susitikimo metu pasirašyta Lietuvos ir Latvijos Prezidentų deklaracija, patvirtinanti strateginę šalių partnerystę ir bendrus prioritetus saugumo, ekonomikos, energetikos, infrastruktūros bei kitose srityse. Taip pat pasirašytas tarpvyriausybinis susitarimas dėl tarpvalstybinio bendradarbiavimo kovojant su nusikalstamumu.
Didžiausias dėmesys susitikime skirtas regiono saugumo ir gynybos stiprinimui. Prezidentas pabrėžė, kad Rusija išlieka didžiausia tiesiogine ir ilgalaike grėsme euroatlantiniam saugumui, todėl būtina toliau stiprinti NATO rytinį flangą ir kolektyvinę gynybą.
Prezidentas pasveikino NATO vadovų susitikime Ankaroje priimtus sprendimus stiprinti integruotą oro ir priešraketinę gynybą pažymėdamas, kad tai reikšmingas žingsnis didinant Aljanso atgrasymą ir regiono saugumą.
„Mūsų valstybės nuosekliai investuoja į savo gynybos pajėgumus, stiprina Baltijos gynybos liniją ir plečia bendradarbiavimą gynybos pramonės srityje. Ypač svarbu vystyti bendrus projektus bepiločių sistemų ir kovos su jomis technologijų srityse, pasitelkiant Ukrainos patirtį.
Su Latvijos Prezidentu sutarėme stiprinti praktinį karinį bendradarbiavimą ir surengti bendras pratybas Sėlijos poligone Latvijoje“, – teigė Prezidentas.
Lietuvos vadovas taip pat pabrėžė, kad Ukrainos pergalė yra būtina ilgalaikio Europos saugumo sąlyga. „Turime ir toliau stiprinti karinę, finansinę ir politinę paramą Ukrainai, didinti spaudimą Rusijai sankcijomis ir siekti atsakomybės už agresiją“, – sakė Prezidentas.
Šalies vadovas pabrėžė abiejų šalių ryžtą puoselėti istorinę atmintį ir kovoti su dezinformacija bei drauge priminti Europai stalinizmo atneštas kančias, pastatant paminklą totalitarizmo aukoms Briuselyje.
Susitikime aptarti bendri iššūkiai saugant išorinę Europos Sąjungos sieną – neteisėta migracija, hibridinės atakos ir grėsmės kritinei infrastruktūrai.
Valstybių vadovai aptarė strateginius energetikos projektus. Prezidentas pabrėžė, kad Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizacija su kontinentinės Europos tinklais buvo istorinis žingsnis įtvirtinant regiono energetinę nepriklausomybę.
Taip pat akcentuota regioninio energetinio solidarumo svarba – Klaipėdos SGD terminalas ir Latvijos Inčukalnio dujų saugykla yra svarbūs viso regiono energetinio saugumo elementai.
Prezidentas akcentavo strateginę „Rail Baltica“ reikšmę regiono junglumui, kariniam mobilumui ir saugumui, pabrėždamas būtinybę užtikrinti projekto įgyvendinimą ir pakankamą Europos Sąjungos finansavimą.
Latvija išlieka viena svarbiausių Lietuvos prekybos partnerių – pagrindine Lietuvos eksporto rinka. Prezidentas pabrėžė potencialą stiprinti bendradarbiavimą inovacijų, gynybos pramonės ir strateginių technologijų srityse.
Valstybinio vizito metu Lietuvos ir Latvijos Prezidentai taip pat atidarė dvišalį verslo forumą. Antrąją vizito dieną Latvijos Prezidentui Edgarui Rinkevičiui bus suteiktas Klaipėdos universiteto garbės daktaro vardas, Prezidentai lankysis Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų terminale ir stebės Lietuvos karinių jūrų pajėgų operacijos demonstraciją.
Valstybinėje vakarienėje – Gitano Nausėdos tostas
Vakar vakare vyko ir valstybinė vakarienė Latvijos Prezidento garbei – Prezidento komunikacijos grupė paviešino prezidento G. Nausėdos tostą:
„Jūsų Ekscelencija Latvijos Respublikos Prezidente, brangus Edgarai,
Ponios ir ponai,
man didelis džiaugsmas ir garbė savo ir Dianos vardu šiuose rūmuose pasveikinti Latvijos Prezidentą ir jį lydinčią delegaciją.
Susitinkame link finalo artėjančio pasaulio futbolo čempionato fone. Šia proga prisiminiau Baltijos taurę – seniausią Europoje reguliariai vykstantį nacionalinių rinktinių futbolo turnyrą.
Organizuojama nuo 1928 m., Baltijos taurė liudija, kokie glaudūs kultūros ir sporto ryšiai tarpukariu siejo tris Baltijos šalis, tarp jų ir Lietuvą su Latvija. Mes ne tik buvome šalia vieni kitų, bet ir aktyviai ieškojome progų vieni su kitais bendradarbiauti – ir pasivaržyti.
Baltijos taurės istorija, perkirsta Antrojo pasaulinio karo ir ilgo okupacijų laikotarpio, atspindi sudėtingą Lietuvos ir Latvijos XX amžiaus patirtį. Ir šio turnyro atgaivinimas tiesiogiai susijęs su istorine mūsų šalių pergale – atgauta nepriklausomybe.
Ko gero, būtent toks yra Lietuvos ir Latvijos likimas – atlaikyti visus iššūkius. Atsitiesti net po didžiausių ir skaudžiausių išbandymų. Visada, bet kokiomis aplinkybėmis išlaikyti gerus kaimyniškus santykius.
Neabejoju, kad mums visada padės artimi giminystės ryšiai. Esame vienintelės išlikusios baltų tautos, giliai šaknimis įaugusios šiame Baltijos jūros pakraštyje. Ilgus amžius bendravome, prekiavome, keitėmės naujomis idėjomis.
XVI a. pabaigoje būtent Vilniuje, tuometinėje šio regiono leidybos sostinėje, buvo išleista pirmoji iki mūsų dienų išlikusi knyga latvių kalba – katekizmo vertimas. Kita vertus, net ir lietuvių liaudies dainose iki šiol minima Ryga – didelį įspūdį visiems atvykėliams palikdavęs svarbus prekybos, pramonės, kultūros centras.
XX a. pradžioje Ryga buvo tapusi lietuviškiausiu pasaulio miestu – niekur kitur negyveno tiek daug mūsų tautiečių. Švietimo įstaigose Latvijoje mokėsi daugelis lietuvių inteligentų – būsimų nepriklausomos Lietuvos valstybės kūrėjų.
Tokie glaudūs, per amžius palaikomi ryšiai stiprino ir palaikė baltų vienybės idėją. Ir vėliau, ilgais sovietinės okupacijos metais, mes laikėmės vieni kitų ir vieni kitiems padėjome, kiek tik galėjome.
Jei reikėtų išskirti ryškiausią Baltijos tautų vienybės liudijimą, ko gero, nesunkiai sutartume, kad tai buvo Baltijos kelias. Visoje žmonijos istorijoje vargiai rastume įspūdingesnių pilietinių akcijų. Ne veltui Baltijos kelias iki šiol su didžiausia pagarba prisimenamas visame pasaulyje, kaip neblėstantis ir įkvepiantis pavyzdys kiekvienai laisvės siekiančiai tautai.
Ir šį didžiulį proveržį kelyje į nepriklausomybės atkūrimą mes sukūrėme visi kartu, savo rankomis, užsispyrimu, drąsa. Jo atminimą visuomet puoselės ne tik Baltijos kelio dalyviai, jų vaikai ir anūkai, bet ir būsimos kartos.
Pone Prezidente, brangus Edgarai,
džiaugiuosi, kad turėjome progą kartu paminėti Baltijos kelio 35-ąsias metines. Man tai visada bus ypatingas prisiminimas.
Bendra mūsų šalių istorija padeda mums sparčiai žengti į priekį. Išlaikome išskirtinį veržlumą, kuris į gera keičia ne vien mūsų regioną, bet ir visą Europą bei euroatlantinę erdvę.
Lietuvos ir Latvijos bendradarbiavimas plėtojant strateginės reikšmės infrastruktūrą šiandien yra pavyzdys visiems mūsų sąjungininkams ir draugams.
Kartu mes gauname JAV dujas per Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų terminalą ir saugome jas Inčiukalnio saugykloje. Kartu atlikome elektros tinklų sinchronizaciją su kontinentine Europa, užbaigusią mūsų ilgą kelią į energetinę nepriklausomybę. Kartu stipriname transporto ir karinio mobilumo jungtis su likusia Europa. Kartu saugome NATO ir ES rytinę sieną.
Šiomis dienomis itin svarbus rimtas Lietuvos ir Latvijos požiūris į gynybos finansavimą ir paramą kovojančiai Ukrainai.
Nuoširdžiai tikiu, kad ir toliau darniai sieksime mūsų šalims svarbių sprendimų ES ir NATO, bendradarbiausime Šiaurės ir Baltijos šalių formatu. Įveiksime visas kliūtis, stiprindami savo šalių saugumą bei užtikrindami mūsų žmonių gerovę. Ir, žinoma, drauge rūpinsimės baltų kalbų ir kultūrų, unikaliai praturtinančių bei sutvirtinančių europinę tapatybę, puoselėjimu.
Neabejoju, kad gražus šiandienos susitikimas padės mūsų šalims siekti bendrų tikslų. Todėl džiugiai keliu taurę, kad ištarčiau:
Tegyvuoja Latvija! Tegyvuoja Lietuva! Už mūsų ir jūsų laisvę!“
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
