REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS
Partnerio turinys
Turinys paruoštas bei kontroliuojamas projekto partnerio

Lietuvos gyventojų psichologinė būsena yra kaip niekad įtempta, todėl kiekvienam iš mūsų būtina suvokti savo vidinius išgyvenimus, ir iš anksto žinoti, kaip reaguoti į stresines situacijas.

Lietuvos gyventojų psichologinė būsena yra kaip niekad įtempta, todėl kiekvienam iš mūsų būtina suvokti savo vidinius išgyvenimus, ir iš anksto žinoti, kaip reaguoti į stresines situacijas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Specialistai perspėja, kad, susidūrus su emociniais išbandymais, delsti jokiu būdu negalima, o jeigu pajautėte bent vieną iš nerimą keliančių signalų, verta iškart kreiptis į šios srities žinovus.

REKLAMA

Kasdienį gyvenimo ritmą sujaukęs užklupusios infekcijos protrūkis daugeliui gyventojų tapo rimtu išbandymu.

Psichologė, kognityvinės elgesio terapijos krypties psichoterapeutė Kristina Paradnikė pastebi, kad emocinė įtampos kaita gali priklausyti nuo daugybės priežasčių, tokių kaip žmogaus būdas, charakterio savybės ir kitų. Be to, lemia ir per gyvenimą įgyta patirtis.

„Veiksniai gali būti įvairūs: skubėjimas, įtemptas gyvenimas, lyginimasis su kitais, perfekcionizmas, iš vaikystės atsinešti skauduliai, aplinkos veiksniai, darbas, toksiški žmonės, tiek ir pati žmogaus biologija – kai kurie asmenys yra imlesni stresui, įtampai, prislėgtumui, nuotaikos šuoliams“, – aiškino pašnekovė.

REKLAMA
REKLAMA

Emocinę įtampą veikia ir darbas iš namų

Minėti pandemijos iššūkiai, psichologės teigimu, be abejonės padarė neigiamą įtaką žmonių emocinei savijautai – imta abejoti dėl ateities, o taip pat atsiskleidė ir vienišumo, neteisybės faktoriai.

„Pandemija paliko pėdsaką žmonių savijautoje – šalia įprasto nerimo ir streso atsirado dar ir tokie veiksniai kaip: vienišumas izoliacijoje, apsunkintas bendravimas, nerimas dėl savo ar artimų žmonių sveikatos, įtampa dėl neaiškios finansinės situacijos, stresas dėl namuose besimokančių vaikų, pyktis ir apmaudas dėl įvestų apribojimų ir to, kad ne visi vienodai jų laikosi.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Emocinę savijautą veikia ir darbas iš namų bei nuotoliniai susirinkimai – dalis žmonių patiria dėl to stresą, prislėgtumą, vangumą, o išsitrynusios namų-darbo ribos stipriai prisideda ir prie miego sutrikimų atsiradimo.

Paminėkime ir tai, kad persirgimas COVID-19 daliai žmonių palieka tam tikrus padarinius – nemigą, nerimą, depresiją. Savaime suprantama, kad visi šie dalykai gali turėti ilgalaikes pasekmes“, – kalbėjo K. Paradnikė.

Signalas, išduodantis, kad žmogui yra reikalinga specialisto pagalba

Psichologinės įtampos vingrybės gali sukelti papildomų klausimų, ar iš tiesų asmeniui yra būtina kreiptis į psichologą ar psichoterapeutą, siekiant sumažinti emocinę įtampą.

REKLAMA

Pasak psichologės, pagrindinis požymis, signalizuojantis apie būtinybę kreiptis į šios srities specialistą dėl siekio sumažinti patiriamų išgyvenimų sunkumus, yra užsitęsusi negatyvi būsena, kuri trikdo kasdienį funkcionavimą tiek darbe, tiek asmeniniame gyvenime.

„Svarbiausias požymis, ko gero, yra paties žmogaus jaučiamas poreikis: kai asmuo junta, kad su patiriamais sunkumais neišeina gyventi pilnavertiškai, kai tai trukdo kasdienėse veiklose.

Ar tai būtų nerimas, prislėgtumas, stresas, santykių bėdos, ar bet kurie kiti rūpesčiai, emociniai sunkumai, kai jie užsitęsia, slegia, kelia įtampą, dirglumą, neleidžia atsikvėpti, neišeina jų išspręsti ar paleisti, kai jie trukdo miegoti, dirbti, bendrauti ar kitaip apsunkina gyvenimą, labai verta pagalvoti apie profesionalų pagalbą“, – teigė K. Paradnikė.

REKLAMA

Ką galime padaryti patys?

Tiesa, specialistė K. Paradnikė taip pat pastebi, kad, norėdami išlaikyti tinkamą emocinę savijautą, būtina neužmiršti veiklos, kuri mums gali sukelti malonumą. Padėti gali ir bendravimas su palaikančiais žmonėmis.

Pašnekovės teigimu, taip pat labai svarbu, kad, esant poreikiui, žmonės išmoktų pasakyti žodį „ne“, jeigu siūlomos idėjos neatitinka asmeninių siekių, lūkesčių.

„Svarbu rūpintis savimi – jeigu pavyksta, neapleisti malonių veiklų, bendrauti su palaikančiais žmonėmis ir mokytis sakyti „ne“ išsunkiantiems ir toksiškiems žmonėms, verta daugiau gyventi pagal savo vertybes, o ne kitų žmonių nuomones, rūpintis tinkamu darbo ir poilsio balansu, užsiimti bet kokia malonia fizine veikla, stengtis laikytis miego režimo, rūpintis savo kūnu išlaikant pilnavertę mitybą.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Be to, labai padeda meditacijos praktika, relaksacijos įtraukimas į savo dienotvarkę. Svarbus gali būti ir darbas su savo mintimis – verta ieškoti daugiau padedančių minčių nei smukdančių, keliančių įtampą.

Žinoma, svarbu, esant poreikiui, kreiptis pagalbos į psichologą ar psichoterapeutą: neprivalote visos emocinės naštos nešti ant savo pečių, kartais palaikymas iš šalies yra tiesiog būtinas norint jaustis geriau“, – patarė pašnekovė.

Svarbu rūpintis ir vaikų emocine būseną

Psichologė aiškina, kad neretai emocinė būsena, kaip ir buvo minėta, gali būti susijusi su vaikystės ar paauglystės skauduliais, todėl be galo svarbu neužmiršti vaikų.

REKLAMA

„2019 metų PSO duomenimis, iki 15 proc. suaugusių europiečių per metus yra paliečiami psichikos sveikatos problemų, o kasdieniame gyvenime žmonių, susiduriančių su emocinėmis problemomis, gali būti gerokai daugiau.

Nurodoma, kad mažiausiai pusė suaugusiųjų emocinių sunkumų yra atsinešama jau iš vaikystės ir paauglystės. Be to, apstu tyrimų, kurie atskleidžia, kad vaikystėje patirtos emocinės traumos gali palikti pėdsaką tolesniam suaugusiojo gyvenimui, ypač jei jos nesprendžiamos. Tad be galo svarbu yra rūpintis vaikų emocine sveikata ir tuo vertėtų užsiimti ne tik tėvams, bet ir ugdymo įstaigoms“, – kalbėjo K. Paradnikė.

REKLAMA

Ragina nebijoti

Psichologės įsitikinimu, vis daugiau žmonių išdrįsta ieškoti psichologų ar psichoterapeutų pagalbos, o kalbėti su šios srities profesionalais yra svarbu.

„Iškilus sunkumams, pasikalbėti su specialistais verta dėl daugelio priežasčių – tai ir palaikymas, ir žvilgsnis iš šalies, be to, psichologai ir psichoterapeutai, skirtingai nei draugai ar šeimos nariai, yra apmokyti teikti specifinę, į konkrečius sunkumus orientuotą pagalbą, turi daug žinių ir metodų padėti žmonėms, o ir santykis su specialistu stipriai skiriasi nuo santykio su artimaisiais.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Užsitęsusius emocinius sunkumus spręsti užtrunka ilgiau ir sudėtingiau, todėl, esant poreikiui, geriau nedelsti, net jei pagalbos kreiptis ir nedrąsu“, – patarė pašnekovė.

Psichikos sveikatos centrų sąrašą ir kontaktus kiekvienas žmogus gali rasti psichologinės pagalbos platformoje pagalbasau.lt. Šiame internetiniame puslapyje gyventojai taip pat gali rasti aktualią ir patikimą informaciją apie emocinę sveikatą bei prieinamą psichologinę pagalbą.

Be to, Lietuvoje veikia emocinės pagalbos linija 1809, kuri vienija emocinę paramą teikiančias linijas: Vilties liniją, Pagalbos moterims liniją, Jaunimo liniją, Vaikų liniją, tėvų liniją ir Sidabrinę liniją. Šiose linijose emocinę paramą teikia specialiai, tam paruošti savanoriai ir psichologai.  

Projektas finansiškai remiamas iš Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo, kurį administruoja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų