Rugsėjo pradžioje genimi vienmečiai obelų ūgliai. Prašviesinus vainiką geriau nusispalvins nokstantys obuoliai. Rudenį nupjauti ūgliai neduos vilkūglių pavasarį. Iki šalnų nuskinti vaisiai rūšiuojami ir sukraunami į saugyklas. Vaisėdžio pakenkti vaisiai surenkami ir sunaikinami. Taip pat reikia nuskinti ir sunaikinti ligotus vaisius, nes ligos sukėlėjai ant vaisių toliau vystosi, sudaro sporas, kuriomis plinta liga. Rūsį ar kitas sandėliavimo patalpas būtina vėdinti – kuo greičiau vaisiai atvėsta, tuo ilgiau laikosi. Vaismedžių kamienus reikia aprišti gofruoto popieriaus juostomis. Prieš žiemą jas nuėmus sunaikinama nemažai kenkėjų.
Rudenį reikia apravėti pomedžius, išbarstyti kalio ir fosforo trąšų, supurenti žemę sodo šakėmis, o jaunuose soduose, kur vaismedžių šaknys dar neišsikerojusios, sukasti kastuvu arba suarti plūgeliu. Jei yra galimybė, į 6 arų sklypą reikėtų paskleisti 2–3 tonas mėšlo ir aparti. Patartina ruošti kompostus iš nupjautos žolės, įvairių atliekų, mėšlo, žemės. Iki rugsėjo vidurio galima pasisodinti braškių.
Dabar galima pasidauginti auginiais juodųjų ir raudonųjų serbentų. Auginiams tinka gerai subrendę, stiprūs pirmamečiai 18–20 cm ilgio ūgliai. Apatinis pjūvis aštriu peiliu įpjaunamas įstrižai žemiau pumpuro, viršutinis – 1 cm aukščiau pumpuro. Paruošti auginiai į gerai paruoštą lysvę įstrižai susmeigiami iki viršutinio pumpuro, 10 × 20 cm atstumu.
Ruošiamės sodinimui
Paskutinę rugsėjo dekadą būtina profilaktiškai nupurkšti vaismedžius nuo ligų ir kenkėjų. Rūgščias dirvas, kur auga rūgštynės ir asiūkliai, reikia kalkinti, išskyrus plotelį, kuriame augs braškės. Joms skirta žemė tręšiama perpuvusiu mėšlu ir mineralinėmis trąšomis. Galima patręšti ir anksčiau pasodintas braškes, supurenti lysves.
Vaismedžiams tinkamiausios pakilaus reljefo, neįmirkusios, purios, silpnai rūgščios arba neutralios (pH 5,5–7) priesmėlio, priemolio, puraus molio dirvos, gausiai įtręštos organinėmis trąšomis. Trešnėms, persikams ir abrikosams parenkama pati šilčiausia, nuo šiaurės vėjų apsaugota vieta.
Prieš sodo veisimą ir duobių kasimą verta gerai apgalvoti, kur kokie vaismedžiai augs. Sodo viduryje išdėstomos obelys ir kriaušės. Atskiras kampas parenkamas avietėms ir juodiesiems serbentams. Atskirai auginami raudonieji ir baltieji serbentai, agrastai. Galima pasisodinti vijoklinių augalų: vynmedžių, aktinidijų, citrinvyčių ir kt. Duobės augalams ruošiamos iš anksto, 3–4 savaites iki sodinimo.
Daržo gėrybės
Rugsėjo pradžioje raunami iš sėklų išauginti svogūnai, kai laiškai pradeda geltonuoti ir gulti ant žemės. Svogūnai pakeliami šakėmis, kad džiūtų šaknys ir greičiau subręstų ropelės. Jos nuimamos esant sausam orui. Po to dar savaitę ropelės džiovinamos ant lysvių, o nakčiai sunešamos po stogu. Sudžiūvę svogūnų laiškai nupjaunami paliekant apie 3 cm kaklelį. Per anksti nuimtų svogūnų kakleliai būna stambūs, o lukštai – dar nesusiformavę, dėl to svogūnai pradeda pūti. Nepatartina per vėlai nuimti svogūnų derliaus, nes lukštai sutrūkinėja, o augti pradėjusios šaknys sutrumpina svogūnų saugojimo laiką. Į tą patį lauką svogūnus patartina sodinti po 3–4 metų.
Rugpjūtį nenuimto žieminių ir vasarinių česnakų derlių reiktų paskubėti iškasti, jei augalo stiebelis tiesus, skiltelės lengvai atsiskiria, o svogūnai yra padengti ne mažiau kaip 2–3 išoriniais lukštais. Per vėlai nuėmus derlių, česnakų skiltelės išbyra. Žiedstiebį sutrumpiname iki 1,5–2 cm virš svogūno. Apdžiovintus, nuvalytus svogūnus ir česnakus reikia laikyti šiltoje (18–20 laipsnių) patalpoje.
Kai pomidorų vaisiai parausta, reikia nedelsiant juos nuskinti ir nokinti patalpoje
Kai pomidorų vaisiai parausta, reikia nedelsiant juos nuskinti ir nokinti patalpoje, nes atvėsus orams prastėja pomidorų skonis (juose susikaupia mažiau cukraus), pradeda plisti ligos. Dėl temperatūros ir drėgmės svyravimo, pomidorų vaisiai pradeda trūkinėti, pūti. Pomidorai skinami su vaiskočiais ir iš karto dedami į dėžes trimis sluoksniais, vaiskočiais aukštyn.
Orams atvėsus nustoja augti ir agurkai, todėl reikia juos nuskinti. Šalnų pakąsti agurkai ir pomidorai netinka nei laikymui, nei konservavimui ar rauginimui. Moliūgų derlių taip pat patartina nuimti nelaukiant šalnų. Būtina laiku nuimti žirnių, pupelių ir pupų derlių, kol nepradėjo aižytis ankštys. Jeigu jos dar neprinokusios, galima nokinti gerai vėdinamoje patalpoje. Šių augalų negalima rauti. Geriau nupjauti stiebus, o šaknis palikti, kad praturtintų dirvą humusu bei azotu.
Geriname dirvą
Rabarbarai dauginami šaknų atžalomis. Dirvą reikia giliai sukasti, pagerinti kompostu. Keras dalijamas, kai lapai pradeda gelsti, sodinama 1 m atstumu. Nuėmus salotas, špinatus, svogūnus, česnakus, žiedinius kopūstus, brokolius ir kitas daržoves, jų vietoje galima sėti tarpinius augalus. Jie stabdo piktžolių sudygimą ir tinka užarti žaliajai trąšai. Jei tarpiniai augalai dar nepasėti, tai galima padaryti pirmomis rugsėjo dienomis. Žaliosios masės derlius bus kiek menkesnis, tačiau ji naudinga trąša. Žalioji masė turi ir fitoncidinių savybių. Aliejinių ridikų ir baltųjų garstyčių sėklos norma – 200 gramų arui.
Vėlyvuosius gūžinius, ropinius ir lapinius kopūstus reikia dar kartą patręšti kompleksinėmis trąšomis su mažiau azoto. Lapiniai kopūstai iki šalčių užaugins gausią lapiją. Nuvytus bulvienojams, kasamos ir surūšiuojamos vėlyvosios bulvės. Rugsėjo pabaigoje galima kasti morkas, šakniagumbinius salierus, burokėlius, geltekles, ankstyvesnes baltagūžių kopūstų veisles. Nuėmus daržoves ir bulves reikia išrauti piktžoles, sukasti arba suarti žemę. Rugsėjį ruošiamas kompostas kitiems metams. Norint turėti šviežių prieskoninių augalų, galima juos išsikasti ir pasisodinti į vazonėlius.
Petras Klimas
