„Tyrimas rodo, kad dėl savo sveikatos saugiai jaučiasi 51,4 proc. visuomenės. Tai liudija, kad žmonės nesitiki, jog esant dabartinei sveikatos priežiūros sistemai bus tinkamai pasirūpinta jų sveikata. Ypač šis nerimas sustiprėja kalbant apie nelaimingus atsitikimus, po kurių žmonės gali netekti darbingumo ir linkti neįgalūs. Todėl suprantama, kad nemaža visuomenės dalis imasi papildomų priemonių savo sveikatai ir gyvybei apsaugoti – užsitikrina finansinę paramą apsidrausdami“, - sako „PZU Lietuva gyvybės draudimas“ generalinis direktorius Zbignev Gaverski.
Būtent nerimas dėl prastėjančios sveikatos paskatintų ieškoti papildomos finansinės apsaugos. Apklaustieji sako, jog blogėjanti sveikata būtų pagrindinis motyvams apsidrausti gyvybę.
„Deja, kol kas Lietuvos žmonės mokosi tik iš savo patirties - šlyjančios sveikatos ženklai arba įvykęs nelaimingas atsitikimas priverstų susimąstyti apie tolesnius finansinius padarinius. Blogėjanti sveikata ypač svarbus akstinas drausti gyvybę yra žemesnių ir vidutinių pajamų, vidutinio amžiaus žmonėms – tai visuomenės grupei, kuriai sunkiai prieinama privati medicina. Šie žmonės supranta, kad valstybės teikiama pagalba netekus sveikatos ar net gyvybės nesuteiks tvirtesnio pamato saugiai gyventi“, - mano bendrovės „PZU Lietuva gyvybės draudimas“ vadovas.
Jis pabrėžė, kad ypač nesaugūs jaučiasi kaimo vietovių gyventojai – jie labiausia nerimauja ir dėl sveikatos, ir dėl gyvybės. Z. Gaverski manymu, nelaimės ar neįgalumo atveju kaimo gyventojams išties kur kas sunkiau sulaukti ir sveikatos priežiūros sistemos pagalbos, ir socialinių paslaugų.
Tačiau gyvybės draudimo bendrovės generalinis direktorius atkreipė dėmesį, kad gyvybę apsidraudusių miestų gyventojų yra dvigubai daugiau (69 proc.) nei kaimo (30 proc.), todėl ir saugumo jausmas miestiečių atsakymuose juntamas kur kas stipriau.
