Gyvenu gan naujos statybos daugiabutyje Vilniuje, netoliese Ozo parko, todėl tikrai nesitikėjau susidurti su tokiomis problemomis kaip skruzdėlės bute.
Tačiau vieną dieną pastebėjau, kad virtuvėje, prie grindjuosčių, jų atsirado vis daugiau. Iš pradžių galvojau, kad tai atsitiktinumas, bet vėliau paaiškėjo, kad tai ne vien mano buto problema.
Skruzdėles bando naikinti visais būdais
Kalbėdama su kaimynais sužinojau, kad situacija labai panaši ir kituose aukštuose bei butuose. Vieni bando įvairias priemones – skruzdėlių takus naikina specialiais preparatais ir jau net laikosi instrukcijų, kaip juos tinkamai naudoti.
Kiti man pasakojo, kad padeda net hermetiko naudojimas aplink langus, balkonus ar duris, užsandarinant galimus plyšius. Dar kiti dalijosi, kad pakėlus grindjuostes ir užsandarintus tarpus problema bent laikinai sumažėja.
Visgi yra ir tokių, kurie sako, kad net ir stipriausi milteliai ar purškalai jau nebeveikia – situacija tapo sunkiai valdoma, o skruzdėlės vis tiek randa kelią į vidų. Tačiau aš, kaip gyventoja, apskritai stebiuosi, kad naujos statybos name tokia problema iš viso gali egzistuoti.
Labiausiai neramina tai, kad skruzdėlės atsiranda ne tik mano bute, todėl kiekvienas iš mūsų bando kovoti individualiai, tačiau sprendimai dažniausiai tik laikini, o problema vis atsinaujina.
Rašau jums todėl, nes norėčiau ne tiek skųstis, kiek sulaukti patarimų ar pasidalijimų, kaip tokią situaciją efektyviausiai spręsti. Nežinau, ar padėtų profesionali dezinfekcija visam namui, ar yra kokių kitų veiksmingų priemonių, kurios iš tiesų užkerta kelią skruzdėlėms patekti į butus.
Atrodo, kad visi su tuo susiduriame, bet aiškaus, ilgalaikio sprendimo kol kas nerandame – todėl bet kokia informacija ar patirtis šiuo klausimu būtų labai naudinga.
Priežastys, dėl ko skruzdėlės patenka į daugiabučius
Specialistai teigia, kad skruzdėlių apsilankymai turi labai konkrečias priežastis. Biologas ir įmonės „Dezinfa“ kenkėjų kontrolės specialistas Liutauras Grigaliūnas naujienų portalui tv3.lt anksčiau pasakojo, kad skruzdėlės dažnai įsikuria visai šalia žmonių būstų, o kartais net po pačiais namais.
Specialistas atkreipė dėmesį, kad problema dažniau kamuoja individualių namų gyventojus, tačiau su skruzdėlėmis susiduria ir daugiabučių gyventojai. Kai kuriais atvejais kolonijos gali būti įsikūrusios taip arti namų, kad vabzdžiai juose pasirodo net žiemą.
Pasak L. Grigaliūno, pagrindinė priežastis, kodėl skruzdėlės pasirodo žmonių būstuose, yra maisto paieškos.
„Būna, kad jos apsigyvena kažkur galbūt ne pačiuose namuose, o po pamatais ar kitur šalia. Dažniau tai būna individualių namų problema negu butų, nors ir butuose esame turėję atvejų, kai jos tiesiog atkeliaudavo. O atkeliauja dažniausiai ieškodamos maisto“, – pasakojo specialistas.
Anot jo, pavasarį atbundančioms kolonijoms reikia maitinti ne tik pačias skruzdėles, bet ir augančias lervas bei motinėlę. Dėl šios priežasties darbininkės aktyviai ieško maisto šaltinių.
Biologas pridūrė, kad kartais kolonijos įsikuria po trinkelėmis, šaligatvio plytelėmis ar pamatais, o kai kuriais atvejais net po pačiais namais. Tokios situacijos pasitaiko tada, kai naujas būstas pastatomas vietoje, kur skruzdėlės jau buvo įsikūrusios anksčiau.
„Jeigu kolonija įsikūrusi prie pat namo – po trinkelėmis, po šaligatvio plytelėmis, po pamatais, kartais net po pačiais namais – jos labai lengvai pasiekia gyvenamąsias patalpas“, – sakė jis.
Įspėjamasis ženklas – skruzdėlės žiemą
L. Grigaliūno teigimu, vienas svarbiausių signalų, kad skruzdėlių kolonija gali būti labai arti namų ar net po grindimis, yra skruzdėlių pasirodymas ne sezono metu.
„Jeigu šaltuoju metų laiku namuose matome vaikštinėjančias skruzdėles, net jei jų tik viena kita, kai už lango dar visai nepanašu į vabzdžių sezoną, tai gali būti signalas, kad kolonija yra po grindimis arba labai arti namų“, – aiškino jis.
Vis dėlto, pasak pašnekovo, šiltesniu metų laiku pavienės skruzdėlės dar nebūtinai reiškia, kad kolonija yra pačiame name. Jos gali gyventi vos už kelių metrų ir į vidų patekti per įvairius plyšius, ieškodamos maisto.
Specialisto teigimu, skruzdėlėms pakanka net ir nedidelių maisto likučių. Radusios tinkamą vietą, jos cheminėmis medžiagomis perduoda informaciją kitoms kolonijos narėms, todėl netrukus gyventojai pamato vis daugiau vabzdžių.
Atskleidė, kaip kovoti su skruzdėlėmis
Nors internete gausu patarimų, kaip skruzdėles atbaidyti įvairiais kvapais ar buitinėmis priemonėmis, L. Grigaliūnas sakė, kad universalaus naminio recepto nėra.
„Jos pakankamai atsparios įvairiems kvapams“, – pažymėjo specialistas.
Vis dėlto lauke, ten, kur aiškiai matomi jų judėjimo takai, kai kurie žmonės naudoja druską.
„Jei lauke matote jų takus, vedančius nuo trinkelių link namų, kai kurie žmonės naudoja druską. Ji skruzdėlėms nėra maloni, todėl jų judėjimo takus galima pabarstyti druska“, – sakė jis.
Vis tik tokia priemonė labiau tinka lauko teritorijoms nei pačioms gyvenamosioms patalpoms, tačiau biologas pabrėžia, kad norint veiksmingai išspręsti problemą dažnai neužtenka tik atbaidyti skruzdėles – svarbu pašalinti ir pačią jų atsiradimo priežastį, todėl gyventojai neretai kreipiasi į specialistus.
„Šiuo metu vienas veiksmingiausių metodų yra specialus jaukas – savotiškas „maistelis“ skruzdėlėms. Jis būna gelio pavidalo ir turi veikliųjų medžiagų. Skruzdėlės jį suranda, maitinasi pačios ir neša į koloniją, kur juo maitinamos lervos bei motinėlė“, – aiškino jis.
Pašnekovas pažymėjo, kad gelis dedamas tiesiai į skruzdėlių judėjimo vietas. Esant poreikiui, jaukai naudojami ir lauke, o didesnių kolonijų atvejais gali būti taikomos papildomos cheminės priemonės, kuriomis sukuriamas apsauginis barjeras prie pamatų ar apdorojami trinkelių tarpai.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
Taip pat dažniau tvarkytis, kad nebūtų dulkių ar kokių dar nešvarumų.
