Specialistai ir patirtimi besidalijantys žmonės sako, kad būtent 90 dienų riba gali tapti tikru lūžio tašku – keičiasi ne tik savijauta, bet ir smegenų veikla, rašoma ladbible.com.
Pirmosios savaitės – sunkiausios
Nusprendus atsisakyti alkoholio, pradžia dažnai būna sudėtinga. Pirmosiomis dienomis gali pasireikšti bloga savijauta, nuovargis ar dirglumas.
Vėliau atsiranda įpročio trūkumas – žmonės pastebi, kad alkoholis buvo tapęs kasdienės rutinos dalimi. Taip pat gali sustiprėti potraukis saldžiam ar sūriam maistui.
Praėjus 30 dienų, dažniausiai pastebimi pirmieji ryškesni pokyčiai. Gerėja miego kokybė, organizmas ima atsigauti, atsiranda daugiau energijos.
Po dviejų mėnesių kai kurie susiduria su netikėtu jausmu – nuoboduliu. Tai siejama su tuo, kad alkoholis anksčiau užimdavo nemažą dalį laiko ir socialinio gyvenimo.
90 dienų – smegenų „atsistatymo“ momentas
Pasak ilgametį blaivumą išlaikančių žmonių, būtent po 90 dienų išnyksta vadinamoji „rūko“ būsena – pagerėja koncentracija, nuotaika ir kūrybiškumas.
Manoma, kad per šį laikotarpį smegenų chemija pradeda atsistatyti, o organizmas prisitaiko prie gyvenimo be alkoholio.
Vis dėlto ekspertai įspėja – artėjant prie šios ribos gali padidėti streso ir nerimo jausmas. Tai pavojingas momentas, kai dalis žmonių grįžta prie senų įpročių.
Ilgesnį laiką nevartojant alkoholio, mažėja suvartojamų kalorijų kiekis, todėl gali kristi svoris. Taip pat dažnai mažėja kraujospūdis, o tai sumažina širdies ligų riziką.
Be to, atsiranda daugiau energijos aktyvesniam gyvenimo būdui.
Esminis pokytis – ne tik fizinis
Nors fiziniai pokyčiai svarbūs, daugelis pabrėžia ir psichologinį efektą – aiškesnį mąstymą, stabilesnę emocinę būseną ir geresnę savikontrolę.
Todėl 90 dienų be alkoholio dažnai laikomos ne tik simboline riba, bet ir realiu gyvenimo pokyčio pradžios tašku.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
