Vis dėlto šiandien Bažnyčios pozicija yra kitokia – kremavimas yra leidžiamas, tačiau svarbu laikytis nustatytų taisyklių. Taigi ar kremavimas laikomas nuodėme, ar po jo galima aukoti šv. Mišias ir ką būtina žinoti apie žmogaus pelenų laikymą?
Ar kremavimas yra nuodėmė pagal Katalikų Bažnyčios mokymą?
Šiuolaikinis Katalikų Bažnyčios mokymas kremavimo nelaiko nuodėme, jeigu jis pasirenkamas ne dėl priežasčių, prieštaraujančių krikščioniškajam tikėjimui, rašoma fakt.pl.
Svarbus pokytis įvyko 1963 metais, kai tuometė Šventosios Oficijos kongregacija, dabar vadinama Tikėjimo doktrinos dikasterija, leido katalikams rinktis kremavimą, jei toks sprendimas nebuvo grindžiamas krikščioniškojo mokymo neigimu.
Šimtmečius krikščionys dažniausiai rinkosi laidoti mirusiuosius su karstais žemėje. Ši tradicija glaudžiai siejama su tikėjimu kūno prisikėlimu ir amžinojo gyvenimo viltimi. Dėl sąsajų su kai kuriomis pagoniškomis praktikomis kremavimas ilgą laiką buvo vertinamas nepalankiai.
Vis dėlto Bažnyčios mokyme svarbiausia yra ne vien fizinė palaikų laidojimo forma, bet ir pagarba mirusiajam bei tikėjimas prisikėlimu. Todėl pats kremavimas neprieštarauja katalikų tikėjimui, jei juo nesiekiama paneigti krikščioniškųjų tiesų apie mirtį ir amžinąjį gyvenimą.
Ką Bažnyčia nurodo daryti su kremuoto žmogaus pelenais?
Nors kremavimas yra leidžiamas, Bažnyčia pabrėžia, kad žmogaus palaikai turi būti saugomi ir laidojami pagarbiai.
Katalikų mokyme nurodoma, kad kremuoti palaikai turėtų būti palaidoti šventoje vietoje, pavyzdžiui, kapinėse arba kolumbariume, laikantis vietos Bažnyčios nustatytos tvarkos.
Bažnyčia nepritaria mirusiojo pelenų išbarstymui ore, žemėje ar vandenyje, taip pat jų pavertimui nuolatine asmenine atminimo relikvija, laikoma namuose. Tokios nuostatos grindžiamos tikėjimu, kad su žmogaus palaikais būtina elgtis pagarbiai, net ir po kremavimo.
Taigi urna neturėtų būti laikoma vien prisiminimu apie artimąjį. Ji turi būti palaidota arba padėta tam skirtoje vietoje, kuri atitinka Bažnyčios mokymą.
Ar po kremavimo galima aukoti šv. Mišias?
Kremavimas neužkerta kelio katalikiškoms laidotuvėms, maldoms už mirusįjį ar šv. Mišių aukojimui. Laidotuvių liturgija gali vykti tiek prieš kremavimą, tiek po jo.
Praktika gali skirtis priklausomai nuo šalies ir vietos Bažnyčios nustatytos tvarkos. Pavyzdžiui, kai kur įprasta šv. Mišias aukoti prie karsto, o po jų palaikus kremuoti. Vėliau urna palaidojama kapinėse arba patalpinama kolumbariume.
Svarbiausia, kad pasirinkta laidojimo forma netaptų kliūtimi atsisveikinti su mirusiuoju pagal katalikiškas tradicijas. Kremavimas savaime nepanaikina galimybės melstis už mirusįjį ir patikėti jį Dievo gailestingumui.
Ar žmogaus siela kenčia kremavimo metu?
Kartais kyla klausimų, ar kremavimo metu žmogaus siela patiria kančią. Tačiau toks įsitikinimas nėra grindžiamas katalikų teologijos mokymu.
Katalikų tikėjime žmogaus mirtis suprantama kaip kūno ir sielos atsiskyrimas. Kremavimo metu vykstantis procesas paveikia fizinius palaikus, todėl nėra pagrindo teigti, kad mirusiojo siela kenčia dėl to, kaip laidojamas jo kūnas.
Biblijoje taip pat nėra tiesioginio draudimo kremuoti mirusiuosius. Nors Šventajame Rašte dažnai minimas laidojimas kapuose, konkreti palaikų laidojimo forma nelaikoma sąlyga, nuo kurios priklausytų žmogaus išganymas.
Ar Bažnyčia vis dar teikia pirmenybę laidojimui žemėje?
Nors kremavimas yra leidžiamas, Katalikų Bažnyčia ir toliau teikia pirmenybę tradiciniam laidojimui žemėje. Toks pasirinkimas ypač aiškiai išreiškia pagarbą mirusiojo kūnui ir krikščioniškąjį tikėjimą kūno prisikėlimu.
Vis dėlto tai nereiškia, kad pasirinkę kremavimą žmonės pažeidžia Bažnyčios mokymą. Esminę reikšmę turi ne pats kremavimo faktas, o motyvai, dėl kurių jis pasirenkamas, ir pagarbus elgesys su palaikais.
Taigi kremavimas katalikams yra priimtina laidojimo alternatyva. Laikantis Bažnyčios nustatytų taisyklių, galima ir po kremavimo tinkamai atsisveikinti su mirusiuoju, aukoti šv. Mišias ir išsaugoti tikėjimu grindžiamą pagarbą žmogui.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
