Pastaruoju metu „ant bangos“ ilgaamžiškumo tema – vis intensyviau ieškoma naujų būdų ilgam ir kokybiškam gyvenimui užtikrinti. Tačiau net ir renkantis, atrodytų, paprasčiausią fizinio aktyvumo formą, galima rimtai prašauti.
Nors kitą kartą jau ir brandesniame amžiuje entuziazmo pradėti aktyviai sportuoti netrūksta, gydytojas chirurgas, Lietuvos sporto universiteto docentas dr. Kazys Vadopalas įspėjo, kad vien noro čia nepakanka.
„Matau tokių pacientų. Yra tokių pavyzdžių, kad žmogus kažkada sportavo, tarkime, bėgiojo prieš 10 metų, dabar jau nesportuoja, bet staiga sugalvoja pabėgti. Tai gali baigtis net su labai tragiškomis pasekmėmis. Kardiograma kad ir gera, gali būti kažkokios širdies ydos, kitos problemos“, – įspėjo jis „Žinių radijo“ laidoje „Sveikatos laikas“.
Blogas miegas, širdies permušimai – įspėjimo signalai
Jei sportuoti nusprendžiama jau būnant 50–60 metų, gydytojas visų pirma patarė pradėti nuo paprastesnės veiklos.
„Pradėkite nuo kažkokio pasivaikščiojimo 10–15 minučių, paskui spartinkite žingsnelį, kas porą dienų krūvį galima lengvai padidinti.
Tačiau bet kokiu atveju, jeigu norite jau aktyviai pradėti sportuoti, būtinai pasitikrinkite sveikatą. Reikia atlikti sporto fiziologinius tyrimus, netgi širdies echoskopiją. Pradėti staiga aktyviai sportuoti tokiame amžiuje gali būti pavojinga“, – pabrėžė chirurgas.
Jei vis tik galbūt anksčiau sportavus jaunystėje norisi grįžti į gerą formą, gydytojas patarė būtinai tą daryti palengva ir klausytis savo kūno.
„Vienas iš tokių testų – jeigu yra per didelis fizinis krūvis, paprasčiausiai yra blogai miegama. Jeigu atsiranda kažkokie širdies permušimai, vadinasi, yra per didelis krūvis“, – pastebėjo K. Vadopalas.
Būtina ragina gauti pažymą
Pasak jo, bet jeigu tas krūvis bus didelis ir žmogus seniai sportavo, vis tik būtina nueiti į sporto dispanserį.
„Dažnai tenka dirbti sporto dispanseryje. Dirbau su Kinijos krepšininkais dvejus metus, atlikdavome įvairiausius tyrimus.
Beje, dauguma tų tyrimų mes atliekame su studentais sporto medicinos laboratorijoje, tai visokie antropometriniai tyrimai, tiriame širdies ir kraujagyslių sistemos adaptaciją fiziniam krūviui, spirometrija.
Taigi reikėtų nueiti į sporto dispanserį ir gauti pažymą, kad jūs galite sportuoti. Tokia pažyma išduodama metams“, – patarė gydytojas.
Kaip tvarkytis su skausmais be vaistų?
Gydytojas taip pat papasakojo apie nemedikamentinius skausmo valdymo būdus. Viena iš manualinės terapijos rūšių yra kineziterapija.
„Kineziterapeutai gerai apmokyti dirbti su aparatūra, taikyti įvairias technikas atstatant sąnarių mobilumą, raumenų jėgą, taip pagerinant žmonių gyvenimo kokybę, kas ir yra pagrindinis jų tikslas. Yra toks posakis, kad traumatologas gydo, o kineziterapeutas arba reabilitologas išgydo“, – kalbėjo jis.
„Jeigu norite jau aktyviai pradėti sportuoti, būtinai pasitikrinkite sveikatą. Reikia atlikti sporto fiziologinius tyrimus, netgi širdies echoskopiją.“
K. Vadopalas dalinosi, kad dėstydamas susidomėjo labai giminiga kineziterapijai sritimi – osteopatija ir jos mokėsi Rygoje: „Mane visą gyvenimą domino tai, kaip galima žmogui sumažinti skausmą, palengvinti būklę be operacijų ir be vaistų. Pasirodo, galima.“
Skauda vienur, o problema – kitur
Jis pasakojo, kad jeigu kinezeterapeutas koncentruojasi ties ta vieta, kur skauda, osteopatija yra chirurgija be kraujo. „Tas ir įdomu – tai nepavojinga, neskausminga. Osteopato tikslas surasti ne tik ligą, bet ir priežastį, atpalaiduoti tam tikras fiksacijas, kūno disfunkciją, kad padėtų organizmui pasveikti pačiam.
Pavyzdžiui, galvą gali skaudėti dėl to, kad yra diafragmos spazmas, sutrikę skrandžio judesiai, stuburas gali būti iškrypęs dėl to, kad yra randai pilve po buvus operacijų. Pavyzdžiui, kelį gali skaudėti dėl klubo disfunkcijos“, – vardijo gydytojas.
Pasak jo, osteopatinėmis provedūromis galima sumažinti ir kraujo spaudimą. „Dauguma osteopatinių technikų stimuliuoja parasimpatinę sistemą. Dėl to gerėja miegas, vaistų įsisavinimas ir tada žmogus gali vartoti mažiau vaistų.
Pavyzdžiui, kaip pritaikau aš savo kaip osteopato patirtį praktikiniame darbe? Į mane kreipėsi aukšto meistriškumo sprinteris, kuriam po eilinio fizinio krūvio vis skauda dešinį kelią. Jis eina pas vieną gydytoją, pas kitą, taikoma kinezeterapija, lokalūs vaistai – niekas nepadeda. Aš nustačiau, kad yra dešinio klubo disfunkcija – jis yra pasisukęs atgal, dėl to koja sutrumpėjusi.
O kai ji sutrumpėjusi, tada tenka didesnis krūvis ir skauda dešinį kelią. Taigi priežastis yra dešiniame klube, o skauda dešinį kelią. Atstačiau vienodą kojų ilgį ir baigėsi kelio skausmai. Tuo ir įdomi osteopatija“, – pastebėjo K. Vadopalas.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
