Ar kava kenkia, o raudonas vynas stiprina? Profesorė išsklaidė didžiausius mitus apie širdies sveikatą

Plačiau apie tai, kaip per stipriai išgyvenamos emocijos veikia širdį ir kaip ją reikėtų saugoti, „Žinių radijo“ laidoje papasakojusi Kardiologijos klinikos kardiologė, Konsultacijų ir diagnostikos skyriaus vadovė aptarė ir dažniausiai girdimus mitus apie širdinę sveikatą.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Garsus Lietuvos kardiologas Šerpytis 1 įprotį vadina širdies žudiku: daugelis net nesusimąsto

Sutrikusią širdies veiklą išduoda šie simptomai: pajutę nedelskite nė sekundės

Kas trečias serga, bet gali nieko nejausti: negydoma ši liga sukelia smegenų, širdies, inkstų pažeidimus

1. Širdies ligos kamuoja tik vyresnio amžiaus žmonės.

Gydytojos teigimu, tai yra mitas. „Žinoma, procentaliai dažniau serga vyresnio amžiaus, bet tai nereiškia, kad tik jie. Mes matome ir labai daug sergančių jaunų žmonių“, – patikino J. Plisienė.

2. Raudonas vynas kasdien – gera profilaktika nuo širdies ligų. 

„Saugių alkoholio dozių nėra. Tai čia turbūt atsako į visus klausimus. Taip, raudonajame vyne yra resveratrolio, kuris turi teigiamą poveikį kraujagyslėms. Bet ten jo yra tiek nedaug, kad mes turėtumėme per dieną išgerti turbūt po 5 litrus vyno, kad gautume tą kiekį“, – paaiškino kardiologė.

3. Jei kraujo tyrimai geri – širdis, tikrai sveika.

Pasak gydytojos, tai – dar vienas mitas.

4. Žiemą širdžiai tenka didesnis krūvis nei vasarą. 

Kardiologė teigė, kad tai nėra mitas – taip yra dėl šalčio, taip pat virusinių susirgimų, kurie gali sukelti ir širdies problemų: „Tiek virusinės, tiek bakterinės infekcijos gali paveikti ir širdies raumenį, kilti širdies raumens uždegimas – miokarditas.“

5. Kava kenkia širdžiai ir jos reikia vengti. 

„Tai – dar vienas mitas, kava šiandien yra visiškai reabilituota. Netgi 2–3 puodeliai yra absoliučiai galimi ir net prailgina išgyvenamumą. 

Tačiau čia kalbama apie filtruotą kavą – tai labai svarbu, nereikėtų gerti tos mūsų įprastos užpiltinės kavos, kai užsipilame maltą kavą. Bet filtruota kava tikrai reabilituota ir galima drąsiai kasdien išgerti 2–3 puodelius“, – komentavo J. Plisienė. 

6. Moterims širdies ligos pasireiškia rečiau nei vyrams.

„Greičiau ne rečiau, bet vėliau. Mes, moterys, turime hormonus estrogenus ir jie saugo mūsų širdį, kol esame darbingame ir tokiame amžiuje, kada galime susilaukti palikuonių. 

Taigi estrogenai mums suteikia papildomą apsaugą, o kai jų mažėja, tada ta sergamumo kreivė labai išsiskiria – moterys pradeda sirgti dažniau ir sunkiau negu vyrai“, – komentavo kardiologė.

7. Fizinis darbas ir sportas gali „sudėvėti“ širdyje. 

Pasak gydytojos, tai vėlgi yra mitas: „Tinkamai parinktas ir parengtas fizinis aktyvumas net ir sergantiems širdies ligomis yra naudingas.“ 

8. Jeigu šeimoje niekas nesirgo širdies ligomis, rizikos nėra.

„Netiesa, nes genetika ir šeimoje esančios ligos yra tik vienas iš rizikos veiksnių. Bet jeigu tu būsi nutukęs, rūkysi, turėsi kraujospūdį, cholesterolį ir nieko nedarysi, tai nepaisant tavo geros genetikos, tu tikrai gali sirgti širdies ligomis“, – konstatavo profesorė.

9. Širdį galima „sustiprinti“ maisto papildais „be gydytojo patarimo“.

Gydytoja kategoriškai siūlė nesižavėti papildais. „Su teisinga mityba galime gauti viską, ko mums reikia. Viduržemio jūros regiono mityba širdžiai yra labai naudinga – tai geriau pasidomėkime, iš kur gauti Omega-3 riebalų rūgščių, kalio, magnio, tai tikrai galima koreguoti teisinga mityba. 

Kalbant apie papildus, galbūt verta paminėti Omega-3 riebalų rūgštis arba kofermentą Q10, kas turi įrodymus. Bet šiaip labai nereikėtų žavėtis papildais“, – patarė ji. 

10. Tik rūkymas ir nutukimas kelia rimtą grėsmę širdžiai.

„Sakyčiau, kad ir rūkymas, ir nutukimas kelia grėsmę širdį. Taip, rūkymas tikrai yra peilis kraujagyslėms ir turbūt vienas iš pavojingiausių rizikos veiksnių“, –  įspėjo J. Plisienė.

Paklausta, jei apskritai turėtų magišką mygtuką, kaip pakeistų žmonių požiūrį į širdį, gydytoja akcentavo, kad visas dėmesys turėtų būti nukreiptas dar į vaikus.

„Reiktų kažkaip įdiegti į smegenis, kad nuo vaikystės reikia pradėti rūpintis širdimi. Nuo vaikystės žinoti, kad reikia judėti, tėveliai pasirūpintų, jog vaikai nevalgytų greitų angliavandenių, hidrintų riebalų. Bet tuo pradėti rūpintis niekada nevėlu, ir, jeigu norim, galime tą šiandien imti daryti“, – paragino J. Plisienė.