Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Maisto skyriaus vedėjos pavaduotoja Loreta Herbst pabrėžia, kad Europos Sąjungos (ES) valstybėse ekologiškų maisto produktų kontrolė ypatingai griežta. Auginimą, gamybą, pardavimą, importą iš trečiųjų šalių bei kitus etapus smulkiai reglamentuoja teisės aktuose išdėstyti reikalavimai. Kiekvienoje ES valstybėje yra atsakingos institucijos ir sertifikavimo įstaigos, kurios prižiūri, kaip maisto tvarkytojai laikosi šių reikalavimų. Pasak specialistės, svarbiausia, kad auginant ir gaminant ekologiškus žemės ūkio ir maisto produktus negalima naudoti sintetinių cheminių medžiagų, hormonų, antibiotikų, jonizuojančiosios spinduliuotės, genetiškai modifikuotų organizmų.
Ekologiškus maisto produktus mūsų šalies rinkai tiekia Lietuvos gamintojai, jų įvežama ir iš kitų šalių. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai nuolat tikrina, ar rinkai teikiami ekologiški maisto produktai atitinka jiems keliamus reikalavimus, ar jie saugūs vartoti, ar etiketėse pateikta informacija teisinga ir neklaidina vartotojų. Inspektoriai kontroliuoja, ar ekologiškų produktų sandėliavimu, pakavimu, didmenine prekyba užsiimančios įmonės sertifikavę savo veiklą, ar teisingai tvarko ekologiškus maisto produktus, nemaišo jų su įprastiniais. Tikrinamas nefasuotų ekologiškų produktų (vaisių, daržovių ir kt.) sandėliavimas, prekyba ir ypač ženklinimas, nes tik pagal informaciją etiketėse vartotojai gali sužinoti, ar maisto produktas ekologiškas.
Efektyvi kontrolės sistema užtikrina, kad ant vartotojų stalo patektų tikrai ekologiški produktai.
„Daugelis ekologinių produktų augintojų ir gamintojų stengiasi kaip galima geriau įgyvendinti visus, tikrai gana griežtus šiai verslo šakai keliamus reikalavimus. Pavyzdžiui, per praėjusius metus mūsų inspektoriai tik keliose ekologiškų maisto produktų perdirbimo ir gamybos įmonėse nustatė nedidelių higienos pažeidimų: kai kur trūko švaros ir tvarkos, gamybinėms ir pagalbinėms patalpoms reikėjo remonto. Pasitaikė ir produktų ženklinimo pažeidimų, laboratorinių tyrimų metu ekologiškuose produktuose rasta mikrobinė tarša. Tačiau visais atvejais į inspektorių pastabas ir rekomendacijas buvo sureaguota ir visi trūkumai greitai pašalinti“, – sakė Loreta Herbst.
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba 2012 m. patikrino 14 didmeninės prekybos įmonių, 11 specializuotų ir 352 nespecializuotas parduotuves, prekiaujančias ekologiškais produktais. 12 iš jų nustatyti ekologiškų produktų ženklinimo pažeidimai, pasitaikė atvejų, kai ekologiški produktai lentynose buvo laikomi kartu su įprastiniais, kas klaidino vartotojus. Dalis įmonių, užsiimančių nefasuotų ekologiškų produktų (aliejaus, vaisių ir daržovių, arbatų ir kt.) didmenine prekyba, sandėliavimu, pardavimu, ekologiškų sulčių spaudimu nebuvo sertifikavę savo veiklos VšĮ „Ekoagros“, ko reikalaujama pagal teisės aktus.
Specialistams nerimą kelia ir vis dažniau įvairiuose augaliniuose produktuose, taip pat ir ekologiškose žolelių arbatose nustatomi pesticido dietiltoluamido (DEET) pėdsakai. „Ši ekologinėje gamyboje neleistina medžiaga buvo panaudota ne tiesiogiai ant produktų, bet kaip apsauginė priemonė žmonėms nuo uodų ir erkių žolelių rinkimo metu. Nustačius taršą, tokius ekologiškus produktus buvo uždrausta realizuoti, o žolelių rinkėjai buvo informuoti dėl taršos atsiradimo kilmės, jiems paaiškintos saugos taisyklės“, – teigė specialistė.
2012 m. į Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą dėl ekologiškos produkcijos kreipėsi ir keletas nepatenkintų vartotojų, pernai gauti 8 vartotojų skundai. Ištyrus skunduose pateiktą informaciją, nustatyta, kad 3 atvejais neekologiški produktai buvo parduodami kaip ekologiški, o ženklinime pateikta neteisinga informacija.
„Dažnai verslininkai mano, kad bet kokį iš natūralių žaliavų pagamintą produktą galima ženklinti „Bio“ ar „Eko“. Taip pat ūkininkai ar kolektyviniuose soduose vaisius ir daržoves auginantys sodininkai mėgėjai, kurie nenaudoja augalams tręšti sintetinių trąšų ar nepurškia pesticidais, galvoja, kad jų produktai gali vadintis ekologiškais. Bet taip nėra. Ekologiškų produktų auginimas, kaip ir gamyba, turi atitikti griežtus reikalavimus ir būti sertifikuoti“, – teigė Loreta Herbst.
Pasak L.Herbst, vis dar pasitaiko, kad didmenine prekyba, sandėliavimu, nefasuotų ekologiškų produktų (aliejaus, vaisių ir daržovių, arbatų ir t.t.) pardavimu, ekologiškų sulčių spaudimu specializuotose parduotuvėse užsiimančių įmonių nesertifikuoja savo veiklos kaip ekologinės, nors tai būtina pagal teisės aktų reikalavimus. „Reikėtų dar kartą priminti, kad norint užsiimti ekologinių maisto produktų tvarkymu, neužtenka turėti vien Maisto tvarkymo subjekto patvirtinimo pažymėjimą, būtina, kad veiklą sertifikuotų VšĮ „Ekoagros“, - pabrėžė specialistė.
Naudinga žinoti:
* ekologiškų produktų etiketėse turi būti nurodyta kontrolės įstaigos, tikrinančios ir sertifikuojančios ekologinės produkcijos gamintojus, pavadinimas ir kodas;
* ES pagaminti ir supakuoti ekologiški maisto produktai turi būti paženklinti ES ekologinės gamybos logotipu (salotiniame fone – lapo forma išsidėsčiusios žvaigždutės);
* Lietuvoje užauginti ar pagaminti ekologiški žemės ūkio ir maisto produktai privalo turėti dar ir prekės ženklą „Ekologinis žemės ūkis“;
* Ženklinant produktus ES logotipu, kartu turi būti nurodoma „ES žemės ūkis“, „ne ES žemės ūkis“, „ES ir ne ES žemės ūkis“ arba konkrečios šalies, kurioje produktas ar jo pagrindinės žaliavos buvo išaugintos, pavadinimas.
Bukletą ,,Ką turėtume žinoti apie ekologiškus maisto produktus“ galite rasti čia.
