Žinoma būna dienų kada mes mėgaujamės maisto gamyba virtuvėje, bet yra diena, kurios metu mes jau daug metų laikomės tradicijos vakaroti restorane.
Ir ta diena – vasario16 d. Gal kažkas Lietuvos valstybės atkūrimo dienos nesureikšmina ir jiems tai tik dar vienas laisvadienis, bet man, tremtinio sūnui, tai labai svarbi šventė.
Užsuko į restoraną...
Šį kartą į Kauno senamiestį leidomės lydimi draugų poros. Malonu buvo matyti begalę žmonių tą dieną vaikščiojančių Kauno senamiesčiu ir besidžiaugiančių ne tik retai pasirodančia saulute, bet ir švente, kurios dėka mes galime vadinti save laisvais žmonėmis.
Kiek pasivaikščioję ir praalkę užsukome į draugų pasiūlytą restoraną „Michelle”.
Restoranas įsikūręs pastato antrame aukšte ir Katinienės žodžiais – interjeras jaukus, su į akis nekrentančia prabanga.
Kadangi užsukome kelios minutės tik restoranui atsidarius, tai Katinienė ilgai blaškėsi po restoraną kol išsirinko patį jaukiausią stalelį…
O jau pradėjęs analizuoti meniu, nugrimzdau į prisiminimus, kurių dėka atkūriau tai, kad čia jau esame buvę kažkurią vasarą, ir tik dėl to, kad sėdėjome lauko terasoje iškart neprisiminiau to vizito.
O tie prisiminimai susiję su nevykusiu apsilankymu šioje vietoje. Tą kartą patyrėme nemalonumų dėl prasto padavėjų aptarnavimo, ko pasekoje išėjome iš šio restorano tik sriubą suvalgę ir nesulaukę pagrindinių patiekalų.
Bijodamas šventinę dieną patirti kažką panašaus net pasiūliau kompanijai kilti ir ieškoti kito restorano.
Bet Katinienė pakerėta interjero primygtinai atsisakė keisti dislokacijos vietą, o ir mūsų stalelį aptarnavusi mergina lyg bandydama paneigti senus prisiminimus, atnešusi stalo vandens pasiteiravo kokius gėrimus pageidausime gerti.
Tad surizikuojame ir liekame.
Neteiskite mūsų už tai, kad ant mūsų stalo buvo kokteilių ir alaus, nes kaip sako mano draugas – jei yra proga tai reikia švęsti.
Užkandžių ilgai laukti nereikėjo, jie ant mūsų stalo pasirodė praėjus kelioms minutėms po gėrimų.
„Venecijos fritta lazdelės” su kumpiu bei sūriu, kuris pabarstytas ant lazdelių, suteikė joms sodresnio skonio, tad jos puikiai tiko prie alaus.
Jei manęs paklaustumėte kas tą dieną restorane labiausiai nustebino, ilgai neabejodamas paminėčiau – arančinius. Daugelis restoranų kaip „starterį” siūlo sūrio ar žuvies spurgytes, kurios jei gaminamos vietoje taip pat dažniausiai susilaukia mūsų gero vertinimo, tik jos, mano nuomone, puikuojasi jau daugelio restoranų meniu.
Bet štai arančinių Lietuvoje dar skanauti nėra tekę. Jei trumpa tai yra spurgytės gaminamos iš arbario ryžių, trumų pastos, portabello grybų, mocarella sūrio ir žiupsnelio meilės.
Tad jei teks kada viešėti šiame restorane, rekomenduoju primygtinai jų paskanauti.
Po puikios įžangos su nekantrumu laukiau pagrindinių patiekalų. Dabar neminėsiu ką užsisakė likusi kompanijos dalis, nes viską pamatysite toliau skaitydami apžvalgą, paminėsiu tik tai, kad užsakydamas jautienos išpjovą prisiminiau sekėjus, kurie asmeninėmis žinutėmis dažnai teiraujasi kur Kaune galima suvalgyti sultingą jautienos steiką.
Tad po tokios įžangos, manau būtų teisinga tolimesnę patiekalų apžvalgą pradėti nuo jautienos išpjovos.
Jei jūsų neišgąsdins jautienos steiko kaina, tai šį patiekalą taip noriu rekomenduoti kiekvienam mėgstančiam vidutiniškai keptą jautieną. Nei švelnus „gravy” padažas, nei prieskoniai kuriais buvo gardinta mėsa, neužgožė jautienos skonio. Tai labai svarbu.
Puikiai tiko kartu patiektas garnyras. Man asmeniškai labai patiko ir aš nuo šiol turiu pirmą restoraną Kaune, kurio steikus galiu rekomenduoti savo skaitytojams.
Katinienė davusi man paskanauti risotto padarė didelę klaidą, nes su lengvu gomurį maloniai dilginančiu aitrumu risotto man labai patiko, tad jai nematant ir pažeidžiant visas etiketo prie stalo taisykles, aš kelis kartus savo šakutės pagalba padariau invaziją į jos lėkštę pakabindamas skanaus risotto.
Kai studijuojant meniu išgirdau, kad draugas planuoja kaip pagrindinį patiekalą užsisakyti muffuletta, aš juokais pasakiau, ar nebūsi koks fūristas išsiilgęs itališkų sumuštinių.
Bet kai pamačiau, ką jam pagamino restorano virtuvės darbuotojai gavau dar ir atsiprašinėti, nes tai buvo restoraninė muffuleta versija. Tad jei turite silpnybę sumuštiniams, turite paragauti karališkos sumuštinių versijos.
Draugo žmona užsisakiusi picą padarė didžiulę klaidą, kurios nerekomenduoju daryti niekam. O klaida slypi tame, kad vos atnešus padavėjai mums patiekalus ji pasiūlė mums paragauti picos. Tad spėkite kiek tos picos jai liko, kai kiti trys nesugėdindami priėmė jos pasiūlymą.
Minėjau ar ne, bet pagal Zodiako ženklą esu skorpionas, tai kaip jau būdinga šiam ženklui, mėgstu daryti išdaigas. Tad žinodamas, kaip artėjant pavasariui Katinienė „įsikinko” į vadinamas dietas, negalėjau atsispirti norui jai kiek tame „padėti” užsakydamas kelis desertus, kurie turėtų sustiprinti jos valią…
Aišku, kad buvo atsikalbinėjama ir bandoma mane įtikinti, kad ji desertų nevalgys. Bet su moterimis jau taip yra, kad jeigu saldumynai skanūs, tai po pirmo jų kąsnio raginti toliau valgyti nebereikia. Panašiai nutiko ir šį kartą. Po mažyti kąsnelį damos paragavo, ir to pakako, kad desertai ant stalo ilgai neužsibūtų.
Reziumuoju. Šio apsilankymo metu tiek aptarnaujantis personalas, tiek maistas buvo visai kito – keliskart aukštesnio lygio nei pirmą kartą. Tiesa, pirmą kartą pagrindinių patiekalų net nepaskanavome.
Smagu buvo matyti, kad nors ir laikas buvo kiek po 18:00, bet į restoraną užsuko ir kelios šeimos su vaikais, kurie kaip supratau čia lankosi ne pirmą kartą, nes iš vaikų kalbos tapo aišku, kad jie jau žino kokio patiekalo čia sugrįžo.
Nors vaikų kampelio restorane ir nemačiau, bet svarbiausia kad jame jūsų vaikai tikrai ras ką pavalgyti.
Kadangi Katinienė pasakė, kad jai šiame restorane patiko, tai pažadėjau ten dar kada sugrįžti. Į ką ji dar būdama restorane paminėjo, kad tu prižadi, bet niekada neišpildai. Tad norėdamas paneigti jos mestą kaltinimą rezervavau stalelį „Michelle” restorane kovo 8 d..
Tad jei nesuskubsite greitu metu į šį restoraną patikrinti mano pateiktos informacijos, tada susimatome restorane kovo 8d.
Vertinu restoraną „Michelle” stipriu 5/5. Ir įrašydamas jį į rekomenduotinų restoranų sąrašą noriu paminėti, kad jis išpildo tai ko gaudamas patiekalus restorane visada tikiuosi.
Tai du dalykai – skonis ir vaizdas.
Autorius: Riebus Katinas , riebuskatinas.lt
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
