REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Vien tik Europos Sąjungos šalyse dėl atsparių bakterinių infekcijų kasmet miršta apie 25 tūkstančius žmonių. Ir pagrindinė to priežastis – netinkamas, neracionalus antimikrobinių vaistų naudojimas.

REKLAMA
REKLAMA

Balandžio – 7-ąją visame pasaulyje paminėta Sveikatos diena. Pasaulio sveikatos organizacija šiais metais atkreipia visuomenės dėmesį į neatsakingą antimikrobinių  vaistų vartojimą. Šių metų Pasaulio sveikatos dienos pagrindinė mintis – „Netinkamai gydantis antibiotikais šiandien, rytoj jie bus neveiksmingi“.

REKLAMA

Kovotojai prieš infekcijas

Antimikrobinių  vaistų, paparsčiau – antibiotikų, reikšmė žmonijai nenuginčijama. Dėl preparatų pasaulyje žymiai sumažėjo mirtingumas nuo infekcinių ligų. Antibiotikus galima įvardinti kaip vaistines medžiagas, kurios žudo bakterijas (bakteriocidinis poveikis) arba stabdo augimą (bakteriostatinis poveikis). Antibiotikai keliais būdais kovoja prieš mikrobus. Vieni jų geba blokuoti fermentų, kiti baltymų, būtinų mikrobų dauginimuisi, gamybą. Dalis antibiotikų tiesiog pakeičia sienelių laidumą, taip nulemdami mikrobų žūtį.

REKLAMA
REKLAMA

Atradimas indų krūvoje

Iki antibiotikų sukūrimo (atradimo) žmonija pralaimėdavo kovą  net prieš paprasčiausias infekcijas. Ypač „stebuklingųjų“ vaistų paieška suaktyvėjo Pirmojo pasaulinio karo metu, nes be to, kad žmoniją traiškė karo mašina, sužeistųjų gyvybes nusinešdavo niekuo neypatingos infekcijos.

Vienu iš antibiotikų tėvu, už tai gavusiu Nobelio premiją, yra laikomas penicilino atradėjas Aleksandras Flemingas. Gydytojas, pabuvojęs karo lauke ir pamatęs, kad daugumos sužeistųjų negalima išgelbėti dėl juos užklumpančių žaizdų infekcijų, desperatiškai atlikinėdamas daugybę bandymų savo laboratorijoje, bandė atrasti preparatą kovai prieš bakterijas. Kartą po daugybės nesėkmių ir bandymų, kai A.Flemingo laboratorijoje praktiškai neliko švarių Petri lėkštelių, bandydamas nors kažkiek sumažinti nešvarių indų stirtą, jis pastebėjo, kad vienoje lėkštelėje, kurios kraštai jau buvo apaugę pelėsiu, aplink pelėsį buvusios stafilokoko bakterijos buvo žuvusios. Kilo mintis, kad pelėsis išskiria kažkokią medžiagą, kuri naikina bakterijas. Pelėsis priklausė penicillium šeimai, tad taip buvo duota pradžia antibiotiko penicilino pradžiai.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Mikrobų atsparumas

Didelį  nerimą keliantį reiškinį – antimikrobinį  rezistentiškumą, galima apibūdinti kaip mikrobų atsparumą  antibiotikams. Mikrobai tampa atsparūs antibiotikams ir infekcinės ligos vėl tampa iššūkiu ir problema. Gali ateiti laikas, kai pasaulis vėl atrodys taip, kaip atrodė iki antibiotikų eros. Net paprastos infekcinės ligos gali nebepasiduoti gydymui antibiotikais, o gyvybei pavojingu tapti net ir bronchitas.

Šis procesas vyksta dėl kelių priežasčių. Gamtos yra nulemtas bakterijų gebėjimas mutuoti ir tapti atspariomis vaistams. Deja, bet labiausiai šį procesą spartina neracionalus antibiotikų vartojimas visame pasaulyje. Įvairios medicinos srities organizacijos skelbia, kad antibiotikai  vartojami per dažnai, be reikalo, pasirenkamas netinkamas vaistas, skiriamos per mažos dozės, netinkamu dažnumu ar per trumpą laiką.

REKLAMA

Ne profilaktikos priemonė...

Didžioji dalis rekomendacijų dėl antimikrobinių vaistų naudojimo skiriama gydytojams. Skatinama antibiotikus skirti tikslingai – atlikus mikrobiologinius tyrimus ir išsiaiškinus ligos sukėlėjus bei jų atsparumą vaistams, tik ypatingais atvejais skirti plataus veikimo spektro preparatus. Profilaktinis antibiotikų skyrimas gali būti pateisinamas tik išimtiniais atvejais.

Nereikia pamiršti, kad antibiotikai neveikia virusų. Tai yra susirgus ūmiomis infekcinėmis kvėpavimo takų ligomis ir gripu antibiotikų vartojimas nėra tikslingas. Liga nepasitrauks, bet vartojami antibiotikai paveiks natūralią žarnyno mikroflorą, o tai iššauks disbakteriozes ir su tuo susijusias problemas.

Pradėjus vartoti antibiotikus, negalima savarankiškai sumažinti dozės arba nutraukti gydymo. Ankstyvas gydymo nutraukimas gali sukelti infekciją iš naujo, nes ne visi sukėlėjai buvo sunaikinti. Taip pat svarbu nenaudoti antibiotikų likučių ar vaistų paskirtų kitam asmeniui. Kas tinka vienai infekcinei ligai gydyti – tas netinka kitai.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų