Dalia kolekcionuoja kvepalus. Nuostabiausi, dailiausi flakonėliai įsitaisę specialiai jiems sukurtose spintose džiugina ne tik šeimininkę, bet ir artimiausius šeimos draugus, kurie užsukę į svečius, į Dalios ir Rimo Vėžių namus, gali pasigėrėti kolekcija.
Kolekcijoje daugiau nei 3000 kvepalų flakonėlių, kasdieniam naudojimui – 500
Dalios kolekciją sudaro daugiau negu 3000 kvepalų ir jų miniatiūrų flakonėlių. Suprantama, kad kolekciniais kvepalais moteris nesikvepina, taigi kasdieniam pasikvėpinimui, galime sakyti, yra dar viena kolekcija – apie 500 flakonų kvepalų, parfumuoto, tualetinio vandens ir odekolonų.
Moteris prisipažįsta – nė vieno nišinės parfumerijos (aukštoji parfumerija, kur kvapas yra mintis, koncepcija, išskirtinė kokybė) kūrinio nėra pirkusi populiariuose, reklamuojamuose prabangios parfumerijos butikuose. Tam jai pasitarnauja jau minėti pirkimo-pardavimo bei mainų portalai internete.
Meilę parfumerijai įkvėpė tėtis
Paklausta, ar atsimena tą momentą, kai kvepalai pasibeldė į jos gyvenimą, Dalia šiltai nusišypso: „Nuo ankstyvos vaikystės, kai tėtis dovanodavo kvepalus mamai.“
Dalia atsimena, jog Tėtis kiekviena proga – gimtadieniui, Kalėdoms ar Moters dienai – mamai dovanodavo kvepalų.
Dalia iki šiol atsimena tas dailias šilku išklotas kvepalų dėžutes ir akimirkas, kai savo vaikiška nosyte įkvėpdavo naujų mamos kvepalų aromato. Tai vieni ryškiausių vaikystės atsiminimų.
„Tais sovietiniais laikais parduotuvėse nebuvo tokio gausaus parfumerijos pasirinkimo, kaip šiandien, tačiau buvo labai įdomių aromatų, kuriuos mielai priimčiau į savo kolekciją ir šiandien“, – sako Dalia.
Pirmuosius kvepalus Daliai padovanojo tėvai. Sulaukusi maždaug dešimties Dalia jau džiaugės savo kvepalais. Tai buvo tokia pati šilku išklota dėžutė, tik šį kartą ji jau buvo skirta ne mamai, o jai.
Dalia iki šiol prisimena, kad tai buvo kažkuris iš latviškų „Dzintars“ aromatų. Šiandien gal daugeliui atrodo, kad tai – nieko ypatingo, bet turbūt retas įsivaizduoja, kokia nemenka šiais laikais yra senųjų vintažinių „Dzintars“ vertė.
Kada atsirado kolekcija?
Kvepalai neatsiejama Dalios kasdienybės dalis. Moteris negali tiksliai įvardyti, kada atėjo tas momentas, kai namuose pradėjo augti kolekcija, tačiau tai nutiko maždaug prieš 20 metų, įsigijus pirmąją miniatiūrą, kuri, beje, buvo pirkta Alytuje. Pastaroji sužavėjo kolekcininkę savo grožiu ir aromatu.
Paklausta, kokius kriterijus taiko rinkdama kolekciją, Dalia atsako: „Pirmiausia – estetika. Ji man labai svarbi. Taigi pirmieji flakonėliai kolekcijoje džiugino estetika, toliau atsirado sekos pagal metus, spalvas, šalis, koncentraciją, kitus išskirtinius požymius.“
Kolekcijoje galima pamatyti ir XIX amžių menančius kvepalus, ir šių dienų naujienas. Kai kurie flakonai keri krištolo grakštumu, kai kurie stebina griežtu art deco stiliumi.
Tačiau įspūdingiausia tai, jog atkimšus ir užuodus XIX ar XX amžiaus pradžios kvepalus, kurių aromatas nė kiek nesugadintas laiko, tarsi nukeliauji laiku į dvarų kultūros epochą, į bohemiško Paryžiaus kuluarus ar į Berlyno trečiojo dešimtmečio klubus, skambančius Marlene Dietrich balsu.
„Kiekvienas kvepalų buteliukas turi savo istoriją, kuri bėgant laikui pakelia ir paties flakonėlio vertę ir tarsi atskleidžia jame tūnojusią paslaptį.
Prieš porą metų teko įsigyti XX amžiaus trečiajame dešimtmetyje išleistus kvepalus, kurių įmantrios pakuotės dugne slėpėsi 1925 m. ranka rašytas vyriškio laiškelis damai.
Saugau tą laiškelį toje pačioje vietoje, kur ir radau, ten jo vieta, jis, praleidęs toje pakuotėje ko ne šimtmetį, neatsiejamas nuo tų kvepalų.“
Kvepalai keliauja iš viso pasaulio
„Perliukų“ savo kolekcijai Dalia ieško internete. Ji dalyvauja aukcionuose, yra užmezgusi kontaktus su kitais kolekcininkais, atranda ją dominančių kvepalų visame pasaulyje. Jos lentynose puikuojasi kuo įdomiausi japoniškų kvepalų egzemplioriai, kvepalai yra keliavę iš Kinijos, Amerikos ir, žinoma, Europos šalių.
Parfumerijos paieškoms pasitarnauja ir pasaulyje žinomi prekybai arba mainams skirti tinklalapiai. Dalia jau turi savo mėgstamus pardavėjus, kuriuos stebi, dalyvauja aukcionuose ir didelę dalį laisvo laiko praleidžia „kvepalų medžioklėje“.
„Man tai – laikas, skirtas sau, savo malonumui, pomėgiui. Kartais pagalvoju, kad norimo kolekcinio objekto paieška man teikia didesnį malonumą negu pats objektas, atsiradęs mano lentynoje“.
Tikriausiai, kyla klausimas, ar kolekcionuoti kvepalus – brangus malonumas? Dalios pajamos vidutinės, savo pomėgiui užsidirba pati, šeimos biudžetas nuo to nenukenčia.
„Nesu sveiką protą praradusi kolekcininkė ar kvepalų maniakė. Aš nusistačiusi griežtas ribas, kiek ir už kiek galiu sau leisti pirkti“, – atvirauja kolekcininkė.
Kolekcijos apskaita – ilgas ir skrupulingas darbas
Šiuo metu Dalia daro savo kolekcijos apskaitą ir aprašus. Tai daug laiko ir dėmesio reikalaujantis darbas, tačiau atlikusi šį darbą moteris galės tiksliai pasakyti, kiek objektų yra jos kolekcijoje.
Prieš kelis metus buvo toks aprašas, tačiau kompiuterį užpuolęs virusas sunaikino visus dokumentus.
Deja, kol kas kolekcininkė gali tik apytikriai atsakyti, kiek kvapnių objektų puikuojasi jos kolekcijai skirtose spintose.
Sutuoktinis niekada nedovanojo kvepalų
Ne paslaptis, kad daug vyrų, norinčių pamaloninti damą, dovanoja jai kvepalus. Ar taip būna Dalios ir Rimo šeimoje?
„Rimas niekada nėra dovanojęs man kvepalų. Kvepalus mes perkame kartu. Dažnai tai būna vadinamas unisex aromatas, tinkamas ir moterims, ir vyrams. Tuomet tai tampa dovana mums abiem.
Dėkoju likimui, kad sutikau ypatingą žmogų, savo vyrą, kuris palaiko mano pomėgį. Bėgant metams, pats irgi pradėjo domėtis mano kolekcija, aromatais, kartais įsitraukia į parfumerijos mėgėjų diskusijas internete“, – atvirauja Dalia.
Kaip kvepintis, kad aromatas netaptų akibrokštu?
Kasdieniam kvepinimuisi Dalia kvepalus renkasi pagal nuotaiką, orą, metų ar paros laiką. Pasirinkimui ji netaiko ypatingų taisyklių, tačiau stebisi, kaip kai kurios moterys ir vyrai sugeba savo kvepalais išmušti iš vėžių aplinkinius.
„Mane stebina kvepalų kiekiai, kuriuos kai kurie žmonės susipila ant savęs. Jiems visai nesvarbu, kad kažkam tie kvepalai patinka, bet kažkam jie kelia šleikštulį, gal net alergiją ar galvos skausmą. Be to, yra vietų ir progų, kur kvepalų perteklius vertinamas kaip nemandagumas.
Netinka kvepintis einant į laidotuves. Taip pat stipriai kvepintis negalime eidami į operą ar teatrą, nes ten neišvengiamas artimas kontaktas su šalia sėdinčiais kitais žiūrovais ir savo skleidžiamu aromatu galime nukreipti dėmesį nuo scenos arba net sugadinti vakarą“, – pataria kolekcininkė.
Imdami kvepalų flakoną niekada nelieskite pirštu etiketės
Dalios kolekciją drąsiai galime pavadinti retenybe, kuri turi didelę vertę tiek finansine prasme, tiek mados ir kultūros istorijos požiūriu. Nuostabu, kad tokį didelio pasišventimo ir išmanymo reikalaujantį pomėgį turi mūsų miesto gyventoja.
Alytiškė savo kolekcija lenkia daugelį parfumerijos kolekcininkų ir ne tik Lietuvoje. Dalia nelinkusi girtis ir viešintis. Paklausta, kodėl ji nesipuikuoja savo rinkiniais, atsako: „O kam? Juk kolekcionuoju sau. Net nežinau, ar tai be manęs dar kam nors įdomu.“
Alytiškė nemėgsta dėmesio, šį interviu sutiko duoti tik po ilgų įkalbinėjimų ir įtikinus, jog norime pasidžiaugti, kokią ypatingą miestelėnę turime.
Na, o paklausta, ką patartų žmogui, galvojančiam pradėti kolekcionuoti parfumeriją, atsako: „Nieko nelaukite ir pradėkite auginti savo kolekciją. Čia nėra jokių taisyklių, jokių reikalavimų, esate tik jūs ir jūsų kvepalai.
Tiesa, yra viena svarbi taisyklė – imdami kvepalų flakoną niekada nelieskite pirštu etiketės, nes ji trinasi, susitepa ir praranda ryškumą, o tai sumenkina vertę“, – patarė kolekcininkė.
Šaltinis: Alytaus miesto savivaldybė
