Nuo pavasario žmonos netektį išgyvenantis Valdas Adamkus šiandien ryte paklaustas, kaip šiuo metu gyvena, tv3.lt buvo atviras:
„Žinote, ką galiu pasakyti savo situacijoje. Sveikata kaip fizinė yra tvarkoje, o dvasiškai – labai sunku. Sunku priimti ir pergyventi tą faktą, kad Almos nėra.“
Prisimena rugsėjo 11-sios įvykius
Šiandieną V. Adamkus taip pat gyvena ir prisiminimų sūkuryje, kurie mena didžią tragediją, nutikusią prieš 22 metus. 2001 m. rugsėjo 11 d. įvykiai, kurių metu žuvo beveik 3 tūkst. žmonių, yra vienas ryškiausių pastarųjų dešimtmečių įvykių pasaulio istorijoje. Šių įvykių liudininku prieš daugiau nei 20 metų tapo ir pats kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus, viešėjęs Vašingtone.
Kadenciją baigęs prezidentas pasakoja, kad tos dienos įvykiai jo atmintyje iki šios dienos yra išlikę gyvi.
„Daug prisiminimų. Visąlaik gyvi vaizdai prieš akis iškyla prisiminus, – sako jis. – Tąryt aš buvau Vašingtone, turėjau pusryčius su Amerikos žydų konferencijos vadais. Baigiantis jiems, prie manęs priėjo amerikiečiai apsaugos pareigūnai ir pašnabždėjo: „Kelkitės, turime greitai iš čia išvykti.“
Pasižiūrėjau į juos, klausiau, kas nutiko, o jie atsakė: „Kilkit, prezidente, turime išvykti.“ Tuo metu kaip tik buvome viešbučio, kuriame gyvenau, pusryčių salėje. Išėjome su pareigūnais, pakilome į viršų, atidarėme kambario duris ir išsyk buvo matyti Alma, stovinti prieš televizorių. Alma vis kartojo: „Kas čia darosi?“
„Tas vaizdas iki šios dienos yra gyvas su manimi“
V. Adamkus pasakoja, kad dar būnant viešbučio kambaryje ir stebint per televizorių, kas vyksta, jie matė, kaip į antrąjį Pasaulio prekybos centro bokštą skrieja lėktuvas. Kartu su žmona jie buvo antrojo susidūrimo liudininkai.
„Savo akimis mačiau patį susidūrimą, įskridimo momentą. Matėme tai, ką matė po to ir visas pasaulis: kaip krito bokštai, bėgo žmonės. Visa tragedija atsiskleidė prieš akis. Tas vaizdas iki šios dienos yra gyvas su manimi“, – atvirauja kadenciją baigęs prezidentas.
Baiminantis dėl tuometinio Lietuvos prezidento saugumo, buvo nuspręsta, kad šis kartu su savo palyda turi netrukus palikti Vašingtoną. Be to, Vašingtone viešėjęs V. Adamkus tądien turėjo susitikti ir su Jungtiniu Amerikos Valstijų prezidentu George’u W. Bushu. Dėl susiklosčiusių įvykių, aišku, susitikimas buvo atšauktas.
„Mūsų paprašė susikrauti daiktus ir išvykti iš viešbučio. Buvome nuvežti į Amerikos karinį oro uostą, kur mums buvo parūpintas valstybinis amerikiečių lėktuvas. Kartu su mumis vyko paskirtas ambasadorius, dar keli keleiviai. Lydimi poros naikintuvų buvome išskraidinti į Islandiją.
Tuo metu vieninteliai buvome pakilę į orą Amerikoje. Skrendant virš Niujorko savo akimis vieni pirmųjų matėme, kaip atrodo rūkstantys, sugriuvę Pasaulio prekybos centro bokštai. Buvome sėkmingai pristatyti į Islandiją, kur mūsų laukė kitas, iš Lietuvos atvykęs lėktuvas. Persikėlėme į jį ir saugiai grįžome į Lietuvą“, – toliau prisiminimais dalijasi V. Adamkus.
Kaip žinoma, rugsėjo 11-osios įvykių sūkuryje buvo atsiradę ir lietuviai, keli iš jų tapo teroristinio išpuolio aukomis, o keliems pavyko išsigelbėti.
Telefonu ryte su tv3.lt žurnalistais kalbėjęs ir pakeliui į Prezidentūrą vykęs Valdas Adamkus tikino, kad su aukų šeimomis jam nebuvo tekę bendrauti.
Be to, kadenciją baigęs prezidentas patikino, kad tuo metu niekam nekilo jokių abejonių, kad buvo įvykdytas teroro išpuolis prieš Jungtines Amerikos Valstijas:
„Prieš akis vyko sprogimai, į bokštą rėžėsi lėktuvai… Buvo aišku, kas darosi. Jokių abejonių niekam tada nekilo.“
Rugsėjo 11 įvykiai
2001 m. rugsėjo 11 d. visam gyvenimui įsirėžė amerikiečių ir dalies pasaulio gyventojų atmintyje – tądien įvykdyta iki šiol kruviniausia ir daugiausiai aukų pareikalavusi teroristinė ataka JAV istorijoje.
Rugsėjo 11-ąją devyniolika teroristų, finansuojamų ir paruoštų grupuotės „Al Qaeda“, užgrobė keturis komercinius keleivinius lėktuvus.
Du iš jų nukreipė į Pasaulio prekybos centrą Niujorke, vieną į Pentagoną (JAV Gynybos departamento būstinę) netoli Vašingtono, o ketvirtasis savo tikslo taip ir nepasiekė, sudužęs laukuose Pensilvanijoje.
Per atakas žuvo beveik 3 tūkst. žmonių, įskaitant maždaug 343 Niujorko gaisrininkus ir 71 policijos pareigūną. Dar apie 10 tūkst. žmonių buvo sužeista.
Iš viso užgrobtais lėktuvais skrido 245 žmonės, iš kurių nė vienas neišgyveno.
Po šios dienos JAV pradėjo ryžtingą kovą su terorizmu.
Aukomis tapę lietuviai
Nedaug kam žinoma, kad per visą pasaulį sukrėtusią ataką nukentėjo ir lietuviai, o ne vienam jų pavyko išsigelbėti.
Žuvę lietuviai Per išpuolį žuvo Lietuvos Respublikos pilietė – 28-erių Jelena Melničenko (kolegoms žinoma kaip Helen Melnick). Ji tuo metu dirbo šiaurinio Pasaulio prekybos centro dangoraižio 93–100 aukštuose įsikūrusioje draudimo kompanijoje „Marsh and McLennan“. Ši kompanija – viena daugiausiai darbuotojų per ataką netekusių įmonių, žuvo 295 jos darbuotojai.
J. Melničenko vardas išgraviruotas atminimo plokštėje su kitomis tragedijos aukomis. Kartu su vyru J. Melničenko iš Lietuvos į JAV emigravo dešimtajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje.
J. Melničenko – Vilniaus universiteto dėstytojo fiziko Vladimiro Gavriušino duktė. Rugsėjo 11-ąją V. Gavriušinas kaip tik viešėjo Niujorke ir buvo susitaręs apsipirkti su savo dukra per jos pietų pertrauką. Deja, išpuolio metu J. Melničenko buvo dangoraižyje ir neišgyveno.
46-erių lietuvių kilmės Johnas Josephas Wenckus rugsėjo 11-ąją skrido iš Bostono į Los Andželą vienu iš teroristų užgrobtų lėktuvų. Lėktuve kartu su juo skrido 92 žmonės, įskaitant ir teroristus. Lėktuvas rėžėsi į šiaurinį Pasaulio prekybos centro bokštą, nusinešdamas visų keleivių gyvybes. J. J. Wenckus dirbo pajamų mokesčių konsultantu ir gyveno Kalifornijoje. Bostone vyras lankėsi paminėti tėvo 70-ąjį jubiliejų. J. J. Wenckaus proseneliai Venckai iš Lietuvos į JAV emigravo 1917 metais.
Dar vienas per teroro ataką žuvęs lietuvių kilmės amerikietis – 30-metis Darekas Jamesas Statkevicus, incidento metu dirbęs pietiniame Pasaulio prekybos centro bokšte. D. J. Statkevicus dirbo finansų analitiku įmonėje „Keefe, Bryette & Woods“, įsikūrusioje 89 dangoraižio aukšte. D. J. Statkevicus kartu su žmona Kimberly augino vienerių sūnelį, jo žmona tuo metu laukėsi antrojo kūdikio.
Išpuolių vietose dirbo ir daugiau lietuvių, kuriems, laimei, pavyko išsigelbėti. Tarp jų – vilnietė, buvusi Stasio Lozoraičio sekretorė Arijana Samsonienė. Likimas lėmė, kad atakos rytą A. Samsonienė paprasčiausiai vėlavo į darbą įmonėje „Citigroup“, įsikūrusioje visai šalia šiaurinio Pasaulio prekybos centro. Tragiškus tos dienos įvykius A. Samsonienė stebėjo iš netoliese esančios gatvės.
Į darbą pavėlavo ir Čikagoje gimusi Rima Varankaitė-McKean, koją į Pasaulio prekybos centrą kėlusi kaip tik tada, kai į jį rėžėsi pirmasis lėktuvas.
Išsigelbėjo ir Vokietijoje gimęs Lietuvos pilietis Rimantas Šileikis, dirbęs pietiniame Pasaulio prekybos centre, spėjęs iš 90 dangoraižio aukšto nusileisti bėgdamas laiptais, kai į vieną dangoraižių rėžėsi pirmasis lėktuvas.
Kaip jis yra pasakojęs anksčiau, 48 aukšte apsaugos darbuotojai ragino žmones likti pastate, tikindami, kad jame saugu. Nors dalis darbuotojų šiam raginimui pakluso, R. Šileikis apsaugos nepaklausė. Antrasis lėktuvas į pastatą, kuriame buvo vyras, rėžėsi kai jis buvo 47 aukšte.
Jo teigimu, kitas lietuvis, Paulius Šibajoris, taip pat spėjo pasprukti iš nelaimės vietos, pasinaudodamas liftu, kol šis dar veikė.
Dangoraižyje taip pat dirbo dar viena lietuvė Rūta Dragunevičiūtė, deja, informacijos apie ją nėra. Kaip pamena R. Šileikis, Pasaulio prekybos centre dirbo apie 10–15 lietuvių. JAV armijos karininko Gedimino Naujokaičio žmona Isabelle Slifer atakos metu dirbo naujoje darbovietėje – Pentagone, kur buvo išdirbusi viso labo šešias dienas.
Moters kabinetas buvo tiesiai virš vietos, į kurią įsirėžė vienas iš užgrobtų lėktuvų. Pastate tądien dirbo itin daug žmonių.
