Nuo septynerių metų Birutė augo ir gyveno Kaune. Čia ji baigė dabartinę „Saulės“ gimnaziją, kurioje ji sutiko pirmąją ir vienintelę savo meilę. Kartu su vyru Robertu ji sukūrė iš tiesų idilišką šeimą, užaugino net šešis vaikus ir sulaukė net trylikos anūkų.
Pamatyti, kaip atrodo gausi Birutės ir Roberto šeima, galite ir mūsų nuotraukų galerijoje. Šeima pernai metais įsiamžino jaukioje šventinėje fotosesijoje:
Per šv. Kalėdas į Birutės namus suvažiuodavo ne tik visi jos vaikai – Robertas, Karolina, Paulius, Klementina, Gertrūda ir Martynas, – bet taip pat ir anūkai, marčios, žentai.
Tačiau naujienų portalui tv3.lt šešių vaikų mama atvirai pasakoja, kad šiemet jų šeima sutiks Kalėdas atskirai. Birutė su savo vyru šventes sutiks tik su sūnaus Martyno šeima, kuri gyvena kartu su jais. Visi kiti vaikai, deja, šiemet pas tėvus neatvažiuos.
Nors šeima ypatingai pareigingai laikosi visų reikalavimų, vis dėlto Birutė prisipažįsta, kad ją liūdnai stebina tautiečiai, kurie net ir grėsmingo COVID-19 akivaizdoje žada bet kokiais būdais sutikti šventes savo giminių tarpe.
Birute, jūsų šeimyna iš tiesų yra labai gausi. Kiek žmonių į jūsų namus susirinkdavo per kiekvienas šventes?
Per kiekvienas šv. Kalėdas, paprastai pirmąją šv. Kalėdų dieną, susirinkdavo visi vaikai su antromis pusėmis, anūkais ir anūkėmis. Tikslų svečių skaičių įvardinti būtų keblu, nes paskutiniais metais jis kisdavo į didėjimo pusę, mūsų šeimą vis papildydavo naujas žmogutis. (šypteli)
Pernai prie šv. Kalėdų vaišių stalo sėdėjome dvidešimt šeši žmonės. Šiais metais mūsų būrį papildė dar viena anūkėlė Elzė. Prie šv. Kalėdų vaišių stalo planavome susėsti jau dvidešimt septyneri...
Tačiau būsime tik šaunioji septyniukė, mes gyvename su jauniausio sūnaus Martyno šeima. Su vyru Robertu esame laimingi ir labai džiaugiamės, kad ne vieni praleisime gražiausias metų šventes.
Galbūt šv. Kalėdų dienomis kartu su savo šeima, vaikais, anūkais turėjote ir įsimintinų tradicijų?
Tradicijų turėjome įvairių. Tai laikmečio išbandyti valgių patiekalai, įvairūs saldumynai, dukrų, marčių, anūkių kepiniai, apsikeitimai mielomis dovanėlėmis, Kalėdų Senelio dovanos, įvairūs žaidimai. Ypatinga tradicija – padėkoti Kalėdų Seneliui už dovanas. Dovanų taip paprastai pasiimti niekam nepavyksta.
Kiekvienas privalo padėkoti Kalėdų Seneliui už dovanas: padeklamuoti eilėraštį, padainuoti kalėdinę dainą, pagroti, pašokti, papasakoti juokingą istoriją. Vyksta gražus koncertas. Šiemet jis bus trumpas – šeši pasirodymai, nes Elzei tik 6 mėnesiai, todėl ji atleista nuo šios prievolės. (šypteli) Bet labai nenusimename, tikimės, kad visų padėkas Kalėdų Seneliui pamatysime virtualioje erdvėje.
Jūs gyvenate su vienu sūnumi ir jo šeima. Kokie jausmai užplūdo jus, supratus, kad vis dėlto šiemet kiti vaikai su šeimomis pas jus negalės atvažiuoti?
Pradžioje buvo labai liūdna. Liūdna, kad neapkabinsime vaikų, marčių, žentų, neprisiglausim prie anūkėlių... Tačiau suvokiame – turime visa tai iškęsti, kad vėliau galėtume grįžti į normalų gyvenimą. Jau minėjau, kad gyvename kartu su jauniausio sūnaus Martyno šeima, tai mus gelbsti ir nejaučiame vienišumo.
Neįsivaizduoju, kaip viskas būtų, jei liktume tik dviese su vyru... Mums abiems, pripratusiems prie nesibaigiančio šurmulio, būtų per staigi, per didelė tuštuma. Iš visos gausos tik mudu – gal tylos būtų per daug, gal erdvė per didelė pasirodytų... O dabar viską užpildo trijų anūkėlių klegesys, žaidimai ir malonus rūpinimasis jomis.
Pavyzdžiui, vyro Roberto džiaugsmas – pamaitinti mažiausiąją košyte, mano – su vyriausiąja Rugile pasimokyti skaičiuoti, skaityti, įvairias užduotėles spręsti. Visi šie dalykai padeda užsimiršti, negalvoti, kad šios Kalėdos bus kitokios.
Be to, jau turime ir patirties, pavasarį šventėme kitokias šv. Velykas, kitokią turėjome ir Mamos dieną. Mano vyras mėgsta posakį – „Visada taip nebus", jo potekstėje yra gili mintis. Todėl liūdesį bandysime įveikti viltimi, kad per kitas šv. Kalėdas visi laimingi ir sveiki vėl sėdėsime prie šv. Kalėdų vaišių stalo.
Birute, suprantu, sutikti šventes be vaikų tikrai bus liūdna, tačiau viskas tik dėl mūsų pačių sveikatos. Galbūt šeimoje jau turite sugalvoję veiklų, kaip visi galėsite susitikti nuotoliniu būdu?
Būtinai, tą darome ir dabar, per karantiną. Kiekvieną dieną kažkuris iš vaikų paskambina mums ar mes su vyru jiems. Šnekamės, bendraujame, pasipasakojame, kas ką veikėme, pasidaliname rūpesčiais ir džiaugsmais.
Šiuo metu kaip niekad dažnai klausiame vieni kitų, ar gerai jaučiamės, ar sveiki. Bendraujame šiuolaikiškai, dažniausia per „Messenger“, su vaizdu įjungę kameras. Esame sukūrę „Šeimyninę grupę“, kurioje kiekvieną dieną rašome, keliame nuotraukas ir vaizdo įrašus apie dekoruojamus kalėdinius meduolius, kalėdinius namelius, anūkėlių padarytus darbelius.
Per šv. Kalėdas bendravimas bus beveik nenutrūkstantis, juk smagu bus apžiūrėti kiekvienos šeimos papuoštą eglutę, padengtą vaišių stalą, pasidžiaugti Kalėdų Senelio dovanomis, pasakyti vieni kitiems kažką šilto ir gražaus, pasidalinti palinkėjimais...
Tiesa, mes su vyru dovanas nuo vaikų jau gavome, jie mus pradžiugino iš anksto, žinodami, kad Kalėdų Seneliui bus sudėtinga ir nesaugu per karantiną pas mus patekti.
Šiemet Kalėdos visiškai kitokios, tikimės, kad tokios bus pirmos ir paskutinės. Sūnus Martynas paruošė technines priemones, kurios skirtos per Kūčių vakarienę pakviesti visus brolius ir seseris į virtualią maldą. Bandysime susėsti visi kartu vienu laiku prie Kūčių stalo, pasijungsime kameras ir pasimeldę pradėsime Kūčių vakarienę.
Jūsų šeimoje yra daug muzikuojančių asmenų. Ar jiems dabar sunkus metas, kai šalyje siaučia koronavirusas, o visi koncertai uždrausti?
Mūsų penki vaikai, dvi marčios, du žentai ir viena iš anūkių darbuojasi meno srityje. Be abejo, tai labai sunkus laikotarpis, tiek profesijos tobulėjime, tiek finansiškai. Koncertų nėra, spektaklių nėra... Ypač šiuo šventiniu laikotarpiu būdavo gausu kalėdinių koncertų.
Matant, kad taip yra visame pasaulyje, kad taip yra šiandien, o ryt bus geriau, šiek tiek guodžia... Šiandieną svarbiausia išgyventi, įveikti tą baisią pandemiją ir sukandus dantis pereiti tą juodą etapą. Visi mūsiškiai tą supranta ir viliasi, kad viskas netrukus pasibaigs. Tuomet su visa energija vėl kibs į darbus, o tada ir finansai pasipildys.
Kokiais būdais stengiatės nepasiduoti niūroms koronaviruso nuotaikoms, galbūt atradote ir naujų veiklų namuose?
Niūrias nuotaikas išsklaido ir užsimiršti padeda trys su mumis gyvenančios mielosios anūkėlės, su jomis veiklos niekada netrūksta. (šypteli) Mes su vyru dirbame, todėl dalį dienos praleidžiame prie kompiuterio, dabar dirbame nuotoliniu būdu, bendraujame su žmonėmis. Kalbant apie buities darbus, tai visada vyksta intensyvus namų prieššventinis tvarkymas, čia irgi ilgametė tradicija. Tvarkyti spintas, drabužius, kažką seno, nenaudojamo išmesti, valyti, puošti, dekoruoti namus. Buitiniai darbai labai padeda atsiriboti nuo blogų minčių.
Laisvesnį vakarą visi susėdame pažaisti stalo žaidimus. Su vyru Robertu prieš miegą labai mėgstame žiūrėti filmus. Visada stengiamės pabūti gryname ore, todėl dažnai važiuojame į gamtą. Paskutiniu metu pasiėmę anūkėlę Rugilę dažnai važiuojame prie Kauno marių, susiradę atokią vietelę nuo žmonių maitinam antis ir gulbes, žiūrim į raibuliuojantį vandenį. Vanduo suteikia tokį palaimingą jausmą, tokią ramybę, atrodo, sėdėtum ir valandų valandas žiūrėtum į tolį, viską pamiršęs... (šypteli)
Dar rašau eiles, mintis, pastebėjimus. Turime su vyru daugybę knygų, vis pasižadame, kad rasime laiko paskaityti, kaip senais studentavimo laikais, prisipjaustę dubenį obuolių ir paėmę po knygą į rankas. Deja, vis mažiau tam randame laiko, tiesiog dienoje pritrūksta valandų arba, kaip juokaujame su vyru, gal žemė greičiau sukasi.
O kaip stengiatės apsisaugoti nuo viruso? Galbūt kiek įmanoma daugiau būnate namuose, ribojate kontaktus, gal stiprinate organizmą natūraliais produktais?
Mes iš tų šeimų, kurios labai saugosi. Sąmoningai laikomės visų karantino reikalavimų, nepasiduodam jokiai skleidžiamai dezinformacijai. Kiek įmanoma būname namuose, važiuojame tik darbo reikalais, nusipirkti maisto bei pasivaikščioti į gamtą.
Vengiame viešų vietų, parkų ar judrių gatvių. Griežtai laikomės visų atsargumo priemonių, nešiojame kaukes, dezinfekuojame rankas, ribojame kontaktus. Mašinoje visada yra dezinfekcinio skysčio, kuris naudojamas po kiekvieno užėjimo į maisto parduotuvę ar turgavietę, į vaistinę ar imant prekes iš paštomato. Mūsų šeima labai rimtai žiūri į šį virusą, pilnai suvokdami jo baisumą ir klastą.
Visada namuose turime česnako, medaus, citrinų, bičių pienelio, įvairių žolelių arbatų, vaikai naudoja įvairius eterinius aliejus, papildomai organizmą pastiprina vitaminais C ir D. Kažkaip dar laikomės...
Ką pasakytumėte žmonėms, kurie netiki koronavirusu ir vis tiek žada važiuoti šventes sutikti su gausia savo gimine?
Aš stebiuosi, kiek daug yra žmonių, kurie šiuo baisiu virusu vis dar netiki. Kiek dar mirčių turi būti, kad jie pagaliau suprastų, su kokiu baisiu ir grėsmingu priešu susidūrė žmonija? Nejaugi supras tik tada, kai kiekvieno artimoje aplinkoje susirgs ir numirs bent po vieną žmogų? Ar ne per didelė bus kaina?
Dar labiau stebiuosi žmonių neatsakingumu. Prieš važiuojant susitikti su gimine, kiekvienas turėtų minutei prisėsti ir gerai apgalvoti, kurį iš savo artimųjų jau norėtų palaidoti. Tuomet išrinkti tokį, o tada jau spręsti, važiuoti arba ne...
Visiems reikia daugiau pilietiškumo. Jei jau visi laikomės, tai visi, tik susitelkimu prieš bendrą priešą, mes jį nugalėsime.
Birute, ko palinkėtumėte Lietuvos žmonėms šių metų švenčių proga?
Gyvenkime ir laukime šių šventų Kalėdų ramybėje, suvokime, kad viskas, kas vyksta, vyksta vardan mūsų visų, vardan mūsų visų sveikatos, vardan išsaugotų gyvybių, vardan saugesnės rytdienos, vardan šviesesnio ir gražesnio rytojaus.
Aš įsivaizduoju, koks bus šiltas, beprotiškai lauktas ir meilės kupinas apsikabinimas artimųjų, kai pagaliau viskas baigsis, kai mes galėsime vieni kitus lankyti, džiaugtis vieni kitais. Kai, pagaliau, galėsime ištarti: „Mes tai padarėme, mes nugalėjome..." Tas apsikabinimas, jis truks amžinybę.
Ramybės, ištvermės, sąmoningumo, atsakingumo už save ir savo artimą, dvasinio susikaupimo ir jaukaus švenčių laukimo. O, svarbiausia, kad šv. Kalėdas sutiktumėte ne ligoninės palatoje, ne su deguonies aparatu, o savo jaukiuose ir šiltuose namuose, kvepiančiuose eglute ir kalėdiniais meduoliais... Sveikatos visiems ir gražių, jaukių, viltingų šv. Kalėdų. (šypteli)
