46-ejų moteris kojų sunkumą ilgai laikė nuovargiu: „Gailiuosi, kad tiek metų laukiau“

Vis dėlto nuolat pasikartojantis kojų sunkumas, tempimas, naktinis mėšlungis ar ryškėjančios venos gali būti ženklas, kad kojoms reikia skirti daugiau dėmesio. Būtent šiuos simptomus jautė viena moteris (redakcijai vardas žinomas), kuri kasdienį diskomfortą ilgai siejo su stovimu darbu ir tik vėliau suprato, kad kojų siunčiamų signalų nereikėjo ignoruoti.

Asmeninė istorija: „Vakare norėdavau tik kuo greičiau nusiauti batus“

46-erių moteris didžiąją gyvenimo dalį dirbo ant kojų – iš pradžių pardavėja, o vėliau pakeitus profesiją – kirpėja. Ilgainiui po darbo ji vis dažniau pajusdavo kojų sunkumą ir pulsavimą, tačiau šių simptomų nesureikšmino. „Beveik visą dieną vaikščiodavau arba stovėdavau, todėl maniau, kad vakare apsunkusios kojos yra normalu. Vis dėlto grįžusi namo visada norėdavau kuo greičiau nusiauti batus ir bent trumpam prisėsti pakėlusi kojas“, – prisimena ji.

Kadangi rytais nemalonūs pojūčiai sumažėdavo, o kartais visai praeidavo, pašnekovė manė, kad taip kūnas tiesiog reaguoja į visą dieną trunkantį stovėjimą ir vaikščiojimą. Net ir vasarą išryškėjus venoms ji ilgai galvojo, kad tai tik estetinė problema, o ne sveikatos sutrikimo ženklas.

Po antrojo vaiko gimimo situacija pastebimai pablogėjo. Dienos pabaigoje jai vis dažniau tindavo kulkšnys, kojinės palikdavo gilias žymes, o naktimis pradėjo traukti mėšlungis. „Nors mane jau kuris laikas vargino visi šie nemalonūs simptomai, vis tiek delsiau. Buvau įsitikinusi, kad venų gydymas reiškia sudėtingą operaciją ir ilgas nedarbingumo savaites, o sau to tikrai negalėjau leisti“, – pasakoja moteris.

Į specialistą ji ryžosi kreiptis tik paskatinta draugės. Po konsultacijos su kraujagyslių chirurgu ir echoskopinio tyrimo paaiškėjo, kad venų vožtuvai nefunkcionuoja taip, kaip turėtų, todėl kraujas užsilaiko kojose ir didina spaudimą venoms. „Gydytojas paaiškino, kad vien kremai ar papildai šios problemos neišspręs. Jis mane taip pat įspėjo, kad galiu pradėti jausti stipresnį tinimą ir skausmą, pastebėti odos pokyčius ar sunkiai gyjančias žaizdas, jeigu problema ir toliau bus ignoruojama“, – pasakoja moteris.

Sužinojusi, kad venų nepakankamumas gali progresuoti, pašnekovė nusprendė nebedelsti ir ryžosi minimaliai invazinei venų gydymo procedūrai. Didžiausia staigmena jai tapo ne tik trumpa procedūros trukmė, bet ir tai, kaip greitai pavyko grįžti į darbą ir įprastą gyvenimo ritmą. „Procedūra truko trumpiau nei valandą, o tą pačią dieną išėjau namo savo kojomis. Praėjus kelioms savaitėms pastebėjau, kad vakare kojos tapo lengvesnės, dingo nuolatinis tempimas, o naktimis pagaliau galėjau ramiai išsimiegoti“, – sako ji.

Didžiausią pokytį moteris pajuto kasdienybėje. Dienos pabaigoje nebuvo noro kuo greičiau nusiauti batų ar ieškoti vietos prisėsti aukščiau pakėlus kojas. „Šią akimirką gailiuosi tik vieno – kad tiek metų laukiau. Jeigu būčiau žinojusi, kad gydymas gali būti toks greitas, pagalbos būčiau ieškojusi gerokai anksčiau“, – pripažįsta ji.

Rizikos grupėje – ne tik kirpėjos ir mokytojos

Ilgos stovimo darbo valandos – nemažas išbandymas kojoms. Tai ypač pajaučia moterys, kurios per dieną retai prisėda ar bent trumpam pakeičia kūno padėtį. Todėl didesnė venų nepakankamumo rizika gali kilti kirpėjoms, kosmetologėms, pardavėjoms, mokytojoms, slaugytojoms ir kitų profesijų atstovėms, kurioms darbe tenka ilgai stovėti. Ilgos pamainos, greitas tempas ir trumpos pertraukos dažnai reiškia viena – kojoms beveik nelieka laiko pailsėti.

Vis dėlto ne tik visą dieną ant kojų praleidžiančios moterys gali susidurti su venų problemomis. Rizika didėja ir toms, kurios valandų valandas sėdi beveik nepajudėdamos, pavyzdžiui, biurų darbuotojoms, vairuotojoms, manikiūro meistrėms ar pan.

Ilgai stovint ar sėdint beveik nejudant, blauzdų raumenys dirba mažiau, todėl kraujui sunkiau kilti venomis aukštyn. Dėl to dienos pabaigoje kojos gali apsunkti, imti mausti ar tinti, o naktį – varginti mėšlungis. Šių simptomų tikimybę gali didinti ir paveldimumas, nėštumas, hormoniniai pokyčiai, antsvoris bei fizinio aktyvumo stoka. Todėl verta atkreipti dėmesį ne tik į išryškėjusias venas, bet ir į reguliariai pasikartojantį kojų sunkumą, tinimą ar kitus nemalonius pojūčius.

Kas gali palengvinti savijautą ir kada prireikia gydymo?

Jeigu darbo dieną tenka ilgai stovėti ar sėdėti, svarbu kuo dažniau pajudinti kojas. Tam nereikia ilgos pertraukos – kartais pakanka kelių minučių.

Savijautą gali palengvinti keli paprasti įpročiai:

• trumpi pasivaikščiojimai;
• pėdų ir čiurnų mankšta;
• pasikėlimai ant pirštų galų;
• kūno svorio perkėlimas nuo vienos kojos ant kitos;
• poilsis aukščiau pakėlus kojas.

Kai kurioms moterims sunkumą ar tinimą gali sumažinti ir kompresinės kojinės, tačiau jas geriausia rinktis pasitarus su specialistu.

Vis dėlto vien kasdienių įpročių ne visada pakanka. Į kraujagyslių specialistą verta kreiptis, jeigu kojų sunkumas, maudimas ar tinimas kartojasi beveik kasdien, simptomai stiprėja, naktimis dažnai traukia mėšlungis ar vis labiau ryškėja venos. Nelaukite, kol diskomfortas pradės trukdyti darbui, miegui ar įprastai veiklai. Venų būklę specialistas įvertins ultragarsiniu tyrimu ir pagal jo rezultatus parinks tinkamiausią gydymą.

Venų nepakankamumas šiandien dažnai gydomas minimaliai invaziniais būdais. Vienas jų – venų gydymas lazeriu arba radijo dažniu. Procedūros metu vena iš vidaus veikiama šiluma, todėl užsidaro, o kraujas ima tekėti kitomis, sveikomis venomis. Kitas būdas – skleroterapija. Jos metu į veną suleidžiama speciali medžiaga, kuri padeda ją uždaryti. Kuris metodas tinkamiausias, priklauso nuo venų būklės, todėl sprendimas kiekvienai pacientei priimamas individualiai. Šios procedūros paprastai nereikalauja ilgo gydymo ligoninėje, o prie daugelio įprastų veiklų galima grįžti gana greitai.